2020 m. liepą pradėjo veikti autoriaus FB: https://www.facebook.com/zukasvaidotas/
Natiurmortas ant sienos – arnotas ir žemaitiška palmė. 2020. Kart., aliejus. 60×80
2019 birželio 21 d. dvaro galerijoje – Elvyros Kairiūkštytės (1950-2006) parodos pristatymas pasaulio lietuvių Santaros-Šviesos suvažiavimui. LRT televizijos žurnalistai ir LRT Panoramos reportažas.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000072847/gaivaliska-meno-mistike
Paskelbtas video reportažas apie Alantos dvarą youtube lenkų kalba.
Apie išgelbėtą Sibiro apaštalinį administratorių, lydėjusį vyskupą Teofilių Matulionį į Vatikaną 1934 m.
Nuotrauka, kurią istorikas iš Gdansko Dmitrijus Panto rado Tomsko muziejuje. Užrašas skelbia: „Katalikų kunigas Julijonas Gronskis kartu su Taigos miesto parapijiečiais. Tomsko apskritis. 1931 m.“
Reportažas iš Alantos sinagogos
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-08-31-kantoriaus-giesme-kiauroje-alantos-sinagogoje/171558
Du straipsniai apie palaimintojo Teofiliaus kunigystę Latvijoje (1900-1910):
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-08-14-pal-teofilius-matulionis-latvijoje-ii-bikava/171291
“Žinių radijo” laida (2018 08 04) apie Molėtų krašte kunigavusį biblistą, teologą, poetą, buvusį lagerio kalinių sukilimo dalyvį Česlovą Kavaliauską (1923-1997) ir jo panašumą su popiežiumi Pranciškumi
2018 liepos 31 d. dvaro galerijoje – “Žinių radijo” žurnalistai.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos trofėjų paroda valstybės atkūrimo 100-čiui. Veikė iki 2018 rugsėjo 17 d.
Leopoldas Surgailis Alantoje – tapyba, nuotraukos ir išsaugota trispalvė
Palaimintojo Teofiliaus fondo atstovo Italijoje Sauliaus Augustino Kubiliaus giminės istorija
Ministro Stasio Šilingo ir žemaičių bajorės Emilijos Šilingienės (iš Bytautų giminės) šeima su devyniomis jų dukromis: Laima, Daiva, Danguole, Saulene, Raminta, Audrone, Rusne, Vingra ir Galinda (apie 1931). Foto: alkas.lt
Šilingų šeima
Kaip vyskupą Teofilių Matulionį priėmė popiežius Pijus XI
Vatikano radijo žurnalistas, palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondo atstovas Romoje Saulius Augustinas Kubilius, 2018.
–
Bažnyčia apie Teofilių galės papasakoti tik savimi
–
Video reportažas iš Molėtų žydų atminimo ekspozicijos Alantos dvaro rūsyje
–
LRT
–
Šių metų lapkričio 9 d. Vilniuje įsteigtas „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas“.
Naujajame fonde – dvylika steigėjų, tarp kurių teatrologė prof. Irena Veisaitė, kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas, kino menininkas Audrius Stonys, redaktorius Donatas Puslys, aktorė Dalia Michelevičiūtė, žurnalistas Ridas Jasiulionis, trys T. Matulionio giminaičiai: vadybininkė Agila Gailė, komunikacijų atstovas Teofilis Pilka, pedagogė Rūta Grumadaitė-Pabarčienė. Į fondo valdybą išrinkta verslo konsultantė Laimutė Milašauskienė, Alantos seniūnas Aidonas Užubalis, J. Sasnauskas, A. Gailė ir dailininkas, žurnalistas Vaidotas Žukas.
Fondo valdyba
Fondo nariai ir rėmėjai dalyvaus kultūrinėje ir pilietinėje veikloje, susijusioje su arkivyskupo T. Matulionio (1873–1962) vardo įamžinimu, rūpinsis memorialinio muziejaus kūrimu, telks medžiagą ir lėšas knygų leidybai su palaimintojo epistoliariniu ir fotografiniu paveldu, organizuos paskaitas, parodas, koncertus, aukcionus, radijo ir televizijos laidas, inicijuos spektaklių ir kino filmų statymą, palaikys autentiškos religinės kultūros sklaidą.
Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis – išskirtinė asmenybė XX a. Lietuvos religiniame ir politiniame gyvenime, kurios svarba ir aktualumas tarsi iš naujo atrasti ir suvokti mūsų dienomis. Jis – pirmasis iš būrio sovietmečiu kalintų ir persekiotų lietuvių dvasininkų, kuriam visuotinė Bažnyčia suteikė vyskupo kankinio titulą.
Fondo pirmininku išrinktas V. Žukas: „Anais laikais, nužymėtais teroru, baime ir prisitaikymu, Dievo žmogus T. Matulionis stovėjo kaip laisvės kolona. Persekiotas, kalintas, nuodytas ir miręs II Vatikano Susirinkimo išvakarėse, šis vyskupas, jau tada atsisakė bažnytinės ponystės ir broliškai bendravo ne tik su įvairių socialinių sluoksnių katalikais, bet ir su kitatikiais, kitamaniais, panašiai kaip elgiasi dabartinis popiežius Pranciškus.“
Kunigas J. Sasnauskas: „Kad ir ką rodytum T. Matulionio portretų galerijoje – bebaimį tiesos gynėją, nepalaužtą trijų kalinimų ir nuolatinio valdžios spaudimo, ar švelnų, jautrų žmogų, siunčiantį iš tremties laiškus dešimtmetei mergaitei ir su šypsena prisimenantį patirtus vargus, – viskas čia yra labai tikra, įdomu ir reikšminga. Netgi ta aplinkybė, jog T. Matulionis buvo nežymiausios, kukliausios Lietuvos vyskupijos – Kaišiadorių – ganytojas, verčia susimąstyti ir kalbėti apie kitokius nei įprasta didybės, svarbos, orumo standartus. Todėl ir randasi palaimintojo vardo fondas“.
Susipažinus su T. Matulionio istorija, aiškiai matyti, jog kiekvienas šio žmogaus gyvenimo tarpsnis yra pranašiškas liudijimas, nesenstanti dorybių pamoka, intriguojantis ir įkvepiantis pavyzdys, pranokstantis ir savo epochą, ir tautos ribas, ir dvasininkų luomo rėmus. Visuotinė Bažnyčia įvertino T. Matulionio istoriją kaip unikalų laiko ženklą ir brangią galimybę susitikti ir susikalbėti su šių dienų pasauliu.
___________________________________________________________________________________
Apie parodą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-11-04-ieva-sadauskaite-sakralumas-yra-siuolaikinis-maistas/165642
Lietuvos radijo Mažosios studijos laida “Kultūra ir religija” (2017 09 24). Kunigo pranciškono Juliaus Sasnausko pokalbis su Vaidotu Žuku apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimą, jo vardo fondo kūrimą ir tebesitęsiančią parodą vyskupo kankinio tėviškėje Alantoje, dvaro galerijoje: https://www.dropbox.com/sh/n9ux2p1emn4bn1u/AACNSsr2MMzeqi5BoQQS3X5Ea/Kult%C5%ABra%20ir%20religija/2017-09-24_Kultura-ir-religija.mp3?dl=0
Apie kanoninį palaimintojo Teofiliaus paveikslą (galerijos autoriaus nuomonė): http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-07-24-vaidotas-zukas-ar-galima-melstis-priesais-reprodukcija/161994#komentarai
Apie parodą:
http://www.teofilius.lt/renginiai/alantos-dvare-paroda-palaimintasis-teofilius-matulionis-gimtineje/
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-08-05-vilius-orvidas-lietuvos-meno-perlas/162408
Baigėsi Šepkos-Mončio paroda Alantos dvaro galerijoje: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/l-sepka-ir-a-moncys-aukstaiciu-ir-zemaiciu-sajunga-alantos-dvare.d?id=74095020
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013664678/linija_spalva_forma
Reportažas apie Lino Katino parodą Alantos dvaro galerijoje 2017 kovo 12 d. LRT laidoje “Linija. Spalva. Forma” – nuo 15.30 min. iki 28.20 min.
Kunigas Teofilius 1919 m. Peterburge.
Artėjant 2017 birželio 25 d. iškilmėms: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nepaklusnusis-vyskupas-t-matulionis-buvo-stengiamasi-kad-gyvas-negriztu.d?id=73802876
Sausio 13 d. Lino Katino parodoje dvaro galerijoje – LRT televizininkai.
LRT reportažas (2016 12 06) apie Lino Katino parodą Alantos dvaro galerijoje:
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/157440/siandien#wowzaplaystart=2268000&wowzaplayduration=205000
Lietuvos kultūros žurnalas “Nemunas” – apie Lino Katino parodą alantos galerijoje: 1 ir 4 viršelis, foto ir tekstas 18-19 psl.
Dvaro galerijoje veikiančios parodos baneris (interneto reklaminis ženklas):
http://www.ldsajunga.lt/Nariai-2198-Vaidotas_Zukas1
Atspausdintos 23 atvirutės su dvaro galerijos eksponatais: tapyba, keramika, piešiniais, koliažais.
http://zukasalanta.lt/anonsas-atvirutes-su-dvaro-galerijos-eksponatais-2-dalis/
http://zukasalanta.lt/anonsas-atvirutes-su-dvaro-galerijos-eksponatais-3-dalis/
http://gtinstitutas.lt/node/395
Pasaulio žiniasklaida apie Molėtų žydų atminimo eiseną su žydų portretais iš Alantos dvaro galerijos. YouTube.com, en.delfi.lt
Archyviniai 1994-1995 m. pokalbiai Mažojoje studijoje su teologu, Šv. Rašto vertėju kunigu Česlovu Kavaliausku: https://www.dropbox.com/sh/rh276v73xkoqb4e/AADu5IIEKBYABBZEBDvsGpjva/08_Rugpj%C5%ABtis/Popie%C5%BEius%20ir%20pasaulis.%20Septintoji%20diena?dl=0
Reportažas apie parodą Kauno GTI institute Perkūno name (Aleksoto g. 6, veiks iki spalio pabaigos):
https://drive.google.com/file/d/0By8_TCfietT1MWM1Z2Z6X2gwd00/view?ts=5771ad44
LRT laida “Kelias į namus” apie kūrybą ir gyvenimą, prieš metus įsteigtą meno galeriją Alantos dvare, studiją prie Alantos, parodą “60 votų” Vilniaus Bernardinuose:
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/99712/kelias_i_namus
Straipsniai apie naujausią parodą: http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/v-zukas-i-gimtaji-miesta-grizta-su-isskirtine-paroda-743037
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-11-60-vaidoto-zuko-votu-gimtajame-kaune/142948
http://www.nemunas.net/?p=30&nid=419
……………………………………………………………………………..
2016 kovo 2 d. LRT Klasikos filmo anonsas: https://vimeo.com/156782327
Naujausi straipsniai:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/v-zukas-justinas-marcinkevicius-ir-leninas.d?id=70504174
LRT televizijos žurnalistai, kuriantys naujausią TV laidą apie dvaro galerijos autoriaus gyvenimą ir kūrybą.
Alanta-Vilnius. Nauja paroda: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-10-vilniaus-bernardinuose-60-votu/140651
http://www.delfi.lt/veidai/kultura/alanta-mazoji-kulturos-sostine.d?id=70136686
http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/alanta-mazoji-kulturos-sostine/216221
Pasaulio lietuvių šiuolaikinio meno “Kvadrienalės 2014 – dailė ant vėliavos stiebo” organizavimas Vilniuje http://kvadrienale2014.lt/ Kvadrienalės svetainės kūrėjai yra tie patys dizaineriai, kurie sukūrė ir svetainę www.zukasalanta.lt
Video medžiaga (2015 10 24): http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/86292/stilius
LRT žurnalistė Violeta Baublienė. “Stiliaus” kūrybinė grupė Alantos dvaro galerijoje (2015 06 19).
http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/06/27/kas-yra-kas-lietuvoje/45725
http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/alantos-dvare-atidaryta-v-zuko-meno-galerija.d?id=68363476\
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-06-25-alantos-dvare-atidaroma-v-zuko-meno-galerija/132377
http://lzinios.lt/lzinios/zmones/v-zukas-niekada-nebuvau-labai-kuklus/55935
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vzukas-ilgisi-dainuojanciu-zydu.d?id=59559331
http://valstietis.tv3.lt/Pradzia/Laisvalaikis/Zmones/Vaidotas-Zukas-gyvenu-be-svajoniu-ir-traumu
http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/naujoji-vzuko-tapyba-lyg-tirstu-krauju.d?id=36256891
http://archyvas.7md.lt/lt/2011-10-14/daile_2/lietuviskos_tapybos_pilkasis_kardinolas.html
V. Žuko sukurtas LTV filmas (1991) apie mąstytoją Justiną Mikutį (su montažo režisiere R. Kudzmanaite). I ir II dalis – lietuvių kalba
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/26254
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/26255
youtube variantas – su anglišku vertimu:
Ambasadorius V. A. Dambrava Alantoje – gyvenimas, vertas Holivudo V. Ž.
“Molėtų vilnis”, 2015 09 25
„Aš esu alantokas“, pasakė 95-kerių sulaukęs legendinis ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, kai šią vasarą naujajai Alantos dvaro galerijai dovanojo kelias retų knygų dėžes. Galvoju, kad Lietuvai V. A. Dambrava turėtų būti tas pat, kas vokiečiams buvo Konradas Adenaueris, italams De Gasperis arba prancūzams Robertas Schumanas. Visi šie žmonės buvo ryškios, įtakingos, valingos ir labai humaniškos asmenybės, padariusios didelę įtaką pokario pasauliui, krikščioniškai Europai. Rugsėjo 16 d. Alantos meno galerijoje ir susitikime Alantos gimnazijoje su moksleiviais, rajono vadovais ir vietine bendruomene V. A. Dambrava prisiminė septynerius vaikystės metus, praleistus šiame prieškario miestelyje, indėnų štabus, iškastus dvaro parko teritorijoje kartu su paskutinio dvaro savininko ministro Balio Sližio vaikais. Paklaustas apie tuometinius lietuvių ir žydų santykius, ambasadorius kartojo, kad Dambravų šeimoje žydai buvo visada gerbiami – motina vaikams nuo penktadienio vakaro nebeleisdavo triukšmauti, nes prasideda šabas – žydų šventės. Ambasadoriaus tėvas Silvestras Dambrava pradžioje buvo vargonininkas, mokėsi pas Juozą Naujalį, vėliau tapo Alantos policijos viršininku, gaisrininkų vadovu. Ambasadorius susitikime pasakojo, kad tėvelis buvo mėgstamas vietinių lietuvių ir žydų, žmonės surinko parašus, keldami jo kandidatūrą į Utenos apskrities burmistrus (merus). Tąsyk paprieštaravo Kauno valdžia. Net ir uždaręs banditėlį į areštinę, policijos viršininkas S. Dambrava prašė savo žmonos užtepti anam duonos – „gaila žmogaus“. Alantos svečias V. A. Dambrava prisiminė, kad vaikystėje patarnavo mišioms, kurias atnašavo Alantos bažnyčioje kitas alantiškis – arkivyskupas Teofilius Matulionis, 1933 m. kartu su dešimčia kitų Lietuvos kunigų, grįžusių iš Sovietų Rusijos kalėjimų, kai buvo iškeisti į Lietuvos bolševikų veikėjus.
Per pirmąją sovietų okupaciją 1941 m. birželio viduryje šešis Dambravų šeimos narius – abu tėvus, tris brolius ir seserį NKVD suėmė trėmimui į Sibirą. Studentauti pradėjęs Vytautas į tremtinių sąrašus nepateko ir liko vienas Vilniuje. Susitikime Alantos gimnazijoje ambadorius jaudindamasis pasakojo apie tąsyk, atrodo, beviltišką savo tėvelių ir brolių paiešką užkaltuose gyvuliniuose vagonuose Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje. Ir vis dėlto pavyko! Jį patį broliukai pamatė pro vagono plyšį. Į Sibiro šalčius vežama motina netgi privertė jį, liekantį studentą, paimti per plyšį paduotą žieminį paltą – tokia ji, motinos meilė! Tėtis S. Dambrava, atskirtas nuo šeimos, mirė iš bado Kraslago lagerio teritorijoje… O mamytė, trys broliai ir sesutė grįžo į Lietuvą po 17 metų tremties Altajaus krašte. Karo metais ambasadorius V. A. Dambrava baigė VU Teisės fakultetą, mokėsi muzikos, vaidybos meno. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, buvo aktyvus lietuvių tremtinių veikėjas. Įstojo į Insbruko universitetą, 1946 m. tapo teisės mokslų daktaras, studijavo Zalcburgo muzikos akademijoje „Mozarteume“. Išvykęs į JAV, tapo tarptautinės laisvųjų žurnalistų federacijos pirmininkas (1952). Buvo priimtas į JAV Valstybės departamento tarnybą, „Amerikos balse“ vedė radijo laidą „Antano Aukštaičio pastabos“. Trisdešimt penkerius metus dirbo JAV informacijos agentūroje (USIA), vėliau Miunchene buvo „Amerikos balso“ specialiosios naujienų tarnybos Europoje viršininkas (1955–1960), dar vėliau programų Lotynų Amerikai direktorius, JAV Jungtinio viešųjų reikalų departamento Vietname radijo programų vedėjas, dėstė Saigono universitete. Apie šį periodą ambasadorius V.A. Dambrava Alantoje juokaudamas pasakojo, kaip tiesė draugystės tiltus tarp jaunų vietnamiečių ir kareivių amerikiečių – gavo lėktuvą ir nuskrido su savo vietnamiukais studentais į JAV karinę bazę saloje – visi draugiškai maudėsi, sportavo, vaišinosi.
JAV Senatui pritariant, V. A. Dambrava 1969 m. Amerikos prezidento paskirtas į nuolatinę diplomatinę tarnybą, tapo JAV ambasadų Pietų Amerikoje viešųjų ryšių direktoriumi, generaliniu konsulu. Niekad nenutraukdamas žurnalistinės veiklos ir būdamas diplomatas Venesueloje visą dešimtmetį buvo tarptautinės politikos apžvalgininkas dienraštyje „El Universal“ (iki 1992). Tuo metu dirbti JAV ambasadose Argentinoje, Meksikoje, Venesueloje buvo nuolatinė rizika. Kai ambasadorius V. A. Dambrava buvo perkeltas į Salvadorą, teko užmūryti atstovybės langus iš gatvės pusės, nes komunistuojantys sukilėliai nuolat apšaudė. Didesnė pusė Amerikos ambasadų šiame regione buvo apšaudomos arba subombarduotos, keli ambasadoriai pagrobti, keli nužudyti. Ambasadorius V. A. Dambrava ne tik visa tai ištvėrė, bet ir toliau tiesė draugystės tiltus. Apie šį periodą meksikietis filosofas prof. del Valle rašė: „Buvau nustebintas šio Amerikos lietuvio diplomato, įsiveržusio kaip staigus vėjo gūsis ir parodžiusio aiškų norą keisti nusistovėjusius stereotipus. Tarsi būtų plūstelėjusi šviežio oro banga, atnaujinusi ir atgaivinusi sustingusią diplomatijos sąvoką. Supratau, kad Vytautas Dambrava yra konsulas „Duende“. Pasak Garcijos Lorcos, „Duende“ – tai ne vien gabumai, tai kerintis stilius, tai kraujas. Dambrava žino tūkstančius būdų kaip įsigyti draugų ir natūraliai vykdyti užsibrėžtą misiją. Degtinė, pianinas, daina – viskas jam gali tarnauti ardant kliūtis ir užmezgant santykius tarp „aš ir tu“. Natūraliai draugiškas ir tikrai dosnus. Kaip graikas Zorba jis gali improvizuoti bet kada ir kaip panorės. Manau, kad Valstybės departamentas, t. y. Jungtinių Valstijų Informacijos agentūra dar tik pradeda suvokti nepaprastas šio fantastiško „Duendės“ savybes ir galimybes“ („El Tiempo“).
Lietuvai atkovojus laisvę V. A. Dambrava buvo paskirtas LR nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Venesuelai, Kolumbijai, Argentinai, Brazilijai, Urugvajui. Buvo specialiųjų misijų ambasadorius Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui. Galiausiai paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Ispanijai (1999–2004), taip pat Marokui ir Andorai. Susitikime Alantos gimnazijoje ambasadorius pasakojo apie asmenines pastangas, kurių teko imtis, siekiant palenkti Ispanijos generolus Lietuvos naudai, kad Ispanijos karalystė taptų Lietuvos advokatė, siekiant mums įstoti į NATO. Po ilgų diplomatinių peripetijų ir suorganizuotų aukšto lygio kariškių vizitų į Lietuvą Ispanijos balsas buvo gautas. Dar 1999 m. vasarą kartu su ambasadoriumi dalyvavome ir pranešimus skaitėme „Į laisvę” fondo surengtoje studijų savaitėje Anykščiuose. Ambasadoriaus V.A. Dambravos tema buvo „Nesibaigianti rezistencija: 25-ri metai be Juozo Brazaičio“. Savo žodį jis pradėjo nuo gilios nuoskaudos, kad Lietuvoje iki šiol taip mažai žinoma apie J. Brazaitį – mokytoją, mokslininką, rezistentą, politiką, valstybininką, Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrą pirmininką, vyriausybės, kuri, ambasadoriaus žodžiais, buvo „pati švariausia, įžvalgiausia ir drąsiausia“. V.A. Dambrava anuosyk kartojo J. Brazaičio šūkį: „Grąžinkime moralę į politiką!“ ir pagrindinį jo gyvenimo priesaką: „Nenusivilti!“ Apybraižos pradžioje minėtoje knygų dovanoje Alantos dvaro galerijai kaip tik galima rasti visus J. Brazaičio raštus – tik imkit ir skaitykit! Šį rašinį noriu pabaigti vėl asmeniniu prisiminimu. Jaučiau didelę simpatiją ambasadoriui dėl jo tvirtos neprisitaikiusios krikščioniškos pozicijos diplomatinėje tarnyboje, žiniasklaidoje, bendraujant su pasaulio galingaisiais ir paprastaisiais, dėl jo atkaklumo, nepakantos neteisybei ir ypač dėl žmogiško atidumo. Buvo 2001-ųjų Velykos, tuomet buvau LRT gen. direktorius. Po Prisikėlimo mišių Alantoje kartu su visa šeima automobiliu važiavome į mūsų sodybos pusę. Suskambo telefonas, iš Madrido kalbėjo Lietuvos ambasadrius Ispanijos karalystėje, sveikino su Kristaus prisikėlimo šventėmis. Sakau jam: „Ambasadoriau, esame jūsų vaikystės Alantoje, teka saulė, po velykinių pamaldų leidžiamės nuo apsnigtų Alantos kalnų, čia labai gražu…“ ir girdžiu, kaip kitoje telefono pusėje balsas pradeda virpėti iš jaudulio. Daugiau foto: Renginiai.
Galerijos logotipas: 