2020 liepos 2 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Klaipėdos, Verbiškės, Indrė ir Petras iš Utenos.
2020 liepos 1 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – LRT žurnalistai, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto šokių grupė iš sostinės, kiti svečiai iš Vilniaus, Anykščių, Utenos.
2020 birželio 28 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Ukmergės.
2020 birželio 27 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Anykščių, Ignalinos. Dvaro parke – 25-ojo tarptautinio žurnalistų ralio “Press rally” antroji diena.
2020 birželio 26 d. Alantos dvare ir dvaro parke prasidėjo 25-tasis tarptautinis žurnalistų ralis “press rally”. Jolantos Bimbirienės fotoreportažas.
Alantoje mirė Jonas Matelionis (1933-2020), palaimintojo Teofiliaus Matulionio giminaitis, savamokslis drožėjas, armonikos muzikantas. Alantos dvare veikia nuolatinė velionio drožtų kūrinių ekspozicija.
J. Matelionis (1933-2020) Alantos dvaro galerijoje.
Jonas Matelionis gimė 1933 m. liepos 15 d. Žibėčių kaime prie Alantos. Gyveno su šeima įsikūręs netoliese, Kazlų kaime. Velionis buvo Peterburgo armonikos muzikantas, konkursų „Grok, Jurgeli”, „Aukštaitijos armonikoa” laureatas. Jis pats kūrė liaudiško stiliaus dainas ir poetinius posmus apie savo gyvenimą, aplinką, kitus žmones, pavyzdžiui, apie susitikimą pokario metais su partizanu Antanu Kraujeliu. Savamokslių kūrybos vertintojus J. Matelionis nustebino originaliomis, meistriškai išdrožtomis ir sumontuotomis medinėmis kompozicijomis. Dalį jų padovanojo Alantos dvaro galerijai, kurioje prieš penkerius metus atidaryta autorinė J. Matelionio drožinių ir išdidintų dokumentinių nuotraukų salė. Tekintų medinių vazų buvo dovanojęs Molėtų krašto muziejui. Velionis buvo rajono ir respublikinių parodų dalyvis, apdovanotas tautodailininkų žymenimis. 2020 m. birželio 24 d. miręs J. Matelionis buvo palaimintojo Teofiliaus Matulionio giminaitis, vyskupo dėdės anūkas.
2020 birželio 23 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Alantos.
2020 birželio 21 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Balninkų.
2020 birželio 20 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Ukmergės, Utenos, Jonavos, Joniškio.
2020 birželio 19 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimo dalyviai. Giedojo Molėtų kultūros centro sutartinių ansamblis “Alsūnė”.
2020 birželio 18 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Klaipėdos, Šiaulių.
2020 birželio 16 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Klaipėdos, Panevėžio raj. Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos mokiniai.
2020 birželio 13 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Rokiškio, Ukmergės, Anykščių, Alantos.
2020 birželio 13 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių-Witortų giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Zarasų, Molėtų, Alantos.
2020 birželio 7 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Širvintų, Alantos.
2020 birželio 6 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Utenos, Anykščių, Naujosios Akmenės, Alytaus, Inturkės.
2020 birželio 5 d. – Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodos atidarymas dvaro aikštėje ir galerijos salėse. Dalyvavo Ritonė Šalkauskienė, Romualdas Mikliušas, Jonas Staselis, Dainius ir Asta Junevičiai, Sigutė Chlebinskaitė, Vladas Vitkauskas, Vaida Saugūnienė, Vladas ir Janina Pusvaškiai, Viktorija Kazlienė, Giedrė ir Aidonas Užubaliai, Vaidotas Vaičaitis, Arūnas Kulikauskas ir kiti.
2020 gegužės 30 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kėdainių, Pakruojo.
anonsas: paroda “Šalkauskių giminės fotoarchyvas – aversai ir reversai” iš Ritonės Šalkauskienės ir advokato Romualdo Mikliušo kolekcijų. Atidarymas 2020 birželio 5 d. 17 val. Alantos dvare.
2020 gegužės 24 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Šalkauskių giminės fotoarchyvo parodoje – svečiai iš Vilniaus, Šiaulių, Širvintų, Dusetų.
2020 gegužės 16 d. dvaro galerijoje ir palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje – kaukėti svečiai iš Vilniaus, Giedraičių.
“Šalkauskių giminės fotoarchyvas – aversai ir reversai”. Parodos kabinimas per karantiną, paruošiamieji darbai.
2020 gegužės 9 d. dvaro galerijoje ir Teofiliaus Matulionio muziejuje – svečiai su karantino kaukėmis iš Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Švenčionių, Troškūnų.
anonsas: Palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondas rengia šiuolaikinio meno aukcioną internetu “Pandemija 2020”, kurio metu bus renkamos lėšos išspausdinti vyskupo laiškus iš kalėjimų. Aukcionui surinkta 21 autoriaus 58 kūriniai: tapyba, skulptūros, grafika, keramika.
Kairėje: aukciono reklaminis baneris. Dešinėje: Teofilius Matulionis su keliais lietuviais Potmos Invalidų namuose Mordovijoje, 1955 m. Teofilio Pilkos nuotrauka.
Aukciono platforma bus įjungta gegužės 18 d.: https://www.charityauctionstoday.com/auctions/matulioniofondas-11174
Prof. Edmundo Saladžiaus triptikas “De profundis”, 1996. Grafikos lakštai aukojami Teofiliaus Matulionio fondo aukcionui.
2020-ųjų pandemija tęsiasi, bet kultūros įstaigos balandžio pabaigoje jau atveriamos. Alantos dvare veiks Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus, o kilnojamų parodų salėse rengiama paroda “Šalkauskių giminės fotoarchyvas – aversai ir reversai”.
Apie būsimąją Alantos dvaro parodą – LRT Panorama (2020 04 25) https://lrtofficemy.sharepoint.com/:v:/g/personal/maralplrtlt/EXeYaAyVp5NAna4nDB4VfgUBnbdt5XcVDuYUudxW31p_wQ
ir LRT portalas (2020 04 22): https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1166339/po-koronaviruso-busimoje-parodoje-alantos-dvare-salkauskiu-gimines-fotoarchyvas
2020-ųjų pandemija tęsiasi. Visi gyvena, dirba ir kuria užsidarę. Vyksta akcija – vienas pasaulis: visi kartu, bet savo namuose (One World: Together at Home). Paulas McCartney dėkoja medikams ir dainuoja savo “Lady Madonna”.
Sero Paulo McCartney daina per 2020-ųjų karantiną: https://www.youtube.com/watch?v=KUL7K7RQ8HM&authuser=1
Lady Madonna 1968-aisiais, su visa The Beatles grupe: https://www.youtube.com/watch?v=uLRiGX3L-kw
2020-ųjų pavasario aliejinė tapyba Alantoje, per pandemiją.
sveiki, sulaukę prisikėlimo švenčių! Dar pabūkime mėnesį-kitą užsidarę, bet po to – dar daugiau draugysčių, parodų ir švenčių. Aleliuja!
Du Kristaus prisikėlimai. Apie 1975 m. Piešinių autorius – talentingasis keistuolis Jonas Čepas, miręs Vilniuje apie 1983 m.
2020-ųjų pavasario pradžia, pandemija: peizažai, surištos užuolaidos, vaikai.
anonsas 2: eksponatai iš rengiamos parodos “Šalkauskių giminės archyvas – aversai ir reversai”, kuri bus atidaryta Alantoje po pandemijos.
anonsas: ekspozicijai rengiami 19 a. pab.-20 a. pr. Šalkauskių-Witortų fotoalbumai. Paroda “Šalkauskių giminės archyvas – aversai ir reversai” bus atidaryta Alantoje po pandemijos.
Iki šiol niekur neskelbtą Stasio Šalkauskio giminės archyvą išsaugojo profesoriaus marti Ritonė Šalkauskienė, kilusi iš Alantos krašto, Dapkūniškių kaimo.
2020-ųjų virusas! Visi užsidaro, dirba virtualiai, skaito knygas, meldžiasi. Prisegame svarbų straipsnį apie pasaulį apėmusią pandemiją ir kitą – su epidemijų istoriniu grafiku ir patirtomis netektimis (m – milijonas, k – tūkstantis).
https://remeikis.wordpress.com/
https://www.visualcapitalist.com/history-of-pandemics-deadliest/
Picasso su kauke ir Brancusi “Mieganti mūza”
Kovo 12 d. – paskutinė muziejų lankymo diena dėl viruso. Lino Katino paroda sostinės nacionalinėje dailės galerijoje.
2020 03 08 Zitos Kelmickaitės laida per LRT apie Vincentą Vasiliauską. Kaunietis meną kurti pradėjo nuo 73-jų metų. Laidoje pasakojama apie jo gyvenimą, parodą Žmuidzinavičiaus muziejuje ir išleistą knygą “Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas”.
2020-ųjų žiema: juvelyrikos ruošiniai iš glazūruoto šamoto, aukštis 4-7 cm.
keraminiai reljefai 2020-ųjų žiemą: kryžiai, avinai, sulapoję išardyti rėmai, lelijos nuo aušros vartų marijos drabužio. Formatai ~ 30×40 cm.
Knygos apie Vincentą Vasiliauską pristatymas sostinės valdovų rūmuose ir parodos atidarymas Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus muziejuje. Albumą platina sostinės Humanitas (Dominikonų g. 5) ir Baltų lankų knygynas (Jakšto g.) 5, LDM muziejus ir jo filialai, Kauno Čiurlionio muziejus ir jo filialai, Alantos dvaras.
“VINCENTAS VASILIAUSKAS (1895-1989) – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas”.
Vasiliausko reportažas 9.20-13.30 min. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000093475/kulturos-diena-dokumentinio-filmo-sengire-autoriai-ikure-fonda-kaups-lesas-ir-pirks-seniausius-lietuvos-miskus
2020 vasario 8 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Raudondvario.
2020 vasario 1 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Anykščių.
Rūta Ivanauskaitė-Baronienė
Danielius Limba
Vytautė Limbaitė
Neringa Tylaitė-Limbienė
Vytautas Limba
Monika Pivoraitė
Rūta Dikinytė-Krivičienė
Gustė Daunoravičiūtė
Alfredas Daunoravičius
Laima Ilčiukaitė-Daunoravičienė
2020 sausio 23 d. dvaro galerijoje – Molėtų menų mokyklos mokinių koncertas.
2020 sausio 15 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – mokslininkai iš Vilniaus.
2020! Alantos dvaro galerijos anonsas dėl naujos pavasarinės parodos: nuotraukų aversai ir reversai.
Profesorius Stasys Šalkauskis (1886-1941), jo giminė ir draugai iš Šalkauskių šeimos fotoalbumų. Archyvą išsaugojo Stasio Šalkauskio marti Ritonė Šalkauskienė, kilusi iš Alantos krašto, Dapkūniškių kaimo ir vilnietis advokatas Romas Mikliušas.
Kairėje: tėvas Julijonas Šalkauskis, Šiaulių burmistras 1905-1915. Viduryje: Stasys, Antanina ir Kazys Šalkauskai Pirmosios komunijos dieną 1884 m. Dešinėje: teisininkas Kazys Šalkauskis 1935 m., vėliau – žydų gelbėtojas-teisuolis.
Prof. Stasys Šalkauskis su žmona Julija Paltarokaite-Šalkauskiene, apie 1930 m.
Kairėje: Marija Gaidamavičiūtė-Šalkauskienė (1865-1949) Kapočiuose. Viduryje: Vincas Mykolaitis-Putinas 1919 m. Friburge. Dešinėje: Maironio mūza – Jadvyga Stanelytė.
2019 gruodžio 31 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus ir Vokietijos.
anonsas: 2020 m. pradžioje Antano Žmuidzinavičiaus muziejuje Kaune rengiama Vincento Vasiliausko paroda ir pristatoma knyga apie jo kūrybą.
NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS INFORMACINIS PRANEŠIMAS, 2019-12-31
VINCENTAS VASILIAUSKAS (1895–1989) – SNAIPERIS, KRAUTUVININKAS, TAPYTOJAS
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, vasario 13 d., ketvirtadienį, 16 val. įvyks parodos „Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ atidarymas.
1. 
2.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko Vincento Vasiliausko (1895–1989) retrospektyvą. Paroda dedikuota dailininko 125-osioms gimimo metinėms. Ją rengiant aktyviai dalyvavo ir finansiškai prisidėjo V. Vasiliausko šeima ir artimieji. Tai netikėtas kultūros reiškinys – paveikslai, kuriuos tapyti V. Vasiliauskas pradėjo tik perkopęs per 73 metus. Iki mirties jis sukūrė apie 400 tapybos kūrinių ir piešinių, stebinančių savitu žvilgsniu į artimą aplinką, Kauną, perteikiančių ilgametį domėjimąsi daile ir gilią pagarbą kultūros pasauliui. Dar sovietmečiu 40 V. Vasiliausko kūrinių įsigijo M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kita kūrybos dalis priklauso dailininko šeimai, giminei. Parodoje eksponuojama 100 aliejiniais dažais, guašu ir akvarele nutapytų paveikslų, piešinių, dokumentinės fotografijos iš šeimos archyvo, pora paties V. Vasiliausko padarytų smuikų. Paroda veiks nuo 2020 m. vasario 13 d. iki kovo 29 d. Antano Žmuidzinavičiaus muziejuje Kaune.
3. 
4.
Parodos proga M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva, V. Vasiliausko šeimos pastangomis ir lėšomis išleistas albumas apie šią spalvingą asmenybę, jo gyvenimą ir kūrybą Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas („Baltos lankos“, sudarytojas Vaidotas Žukas). Trumpuose esė mintis apie šį menininką dėsto dailės istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė, dailės kritikė Birutė Pankūnaitė, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė Vilma Kilinskienė, V. Vasiliausko anūkas literatūrologas ir leidėjas Saulius Žukas.
Užtenka pamatyti, su kokia jėga ir pasitikėjimu V. Vasiliauskas užpildo savo vaizdiniais įvairaus formato lakštus, kad neliktų nė mažiausios abejonės dėl jo stipraus prigimtinio talento. Talentas visada daro įspūdį, bet V. Vasiliausko kūryba šiandien įdomi dar ir savo istoriškumu. Ne tik poveikiu sovietinio meno modernizacijai, bet ir istorinės tikrovės pėdsakais, be autoriaus valios įsispaudusiais jo paveiksluose, – teigia Giedrė Jankevičiūtė.
Birutė Pankūnaitė esė Paveikslai apie būties troškulį pastebi, kad pasaulyje jau nieko nebestebina meno lauko užribyje užgimęs autsaiderių menas. Nuo 1993 m. Niujorke kasmet organizuojamos jam skirtos meno mugės (Outsider Art Fair), leidžiami specialūs žurnalai. Muziejai rengia išsamias, didelio publikos dėmesio sulaukiančias šio meno parodas, nes iš tikrųjų nėra autsaiderių ir insaiderių, kad meninį išsilavinimą gavę autoriai gali kurti prastus kūrinius ir, atvirkščiai – niekur nesimokę autoriai gali tapyti itin talentingai.
Pasak Vilmos Kilinskienės, V. Vasiliauską pelnytai galime laikyti ne tik dailininku, bet ir gyvenimo menininku. Tai buvo netikėtumų pilnas geros širdies, kilnus ir drąsus žmogus. Pavyzdžiui, važiuodamas iš bolševikinės Rusijos į Nepriklausomą Lietuvą Krasnojarsko traukinyje, V. Vasiliauskas vedė žydaitę, kad toji su nauja pavarde pervažiuotų sieną. Žinoma V. Vasiliausko veikla nuo snaiperio ir tiltų sprogdintojo iki valstybės teatro bilietų tikrintojo nepriklausomame Kaune. 1920 m. Vincentas dirbo netgi Krasnojarsko cirko akrobatės dukrelės aukle! Jis visuomet buvo kūrybingas ir meniškas, tačiau konkretaus meno ėmėsi tik septyniasdešimt trejų.
Saulius Žukas prisimena savo vaikystę senelių namuose Kaune ir senuolio Vinco istorijas, vaikiškoje atmintyje įsirėžusias dramatiškais Pirmojo pasaulinio karo vaizdais: Pasakojo jis ir apie iprito atakas Galicijos fronte, kai nuo dujų buvo ginamasi užsidengiant burną ir nosį apmyžtomis nosinėmis, po to jam teko ilgą laiką praleisti ligoninėje spjaudantis sudegusiais plaučiais. Prasidėjus revoliucijai, jis matė bolševikų terorą, bandė užstoti savo pulkininką, kuriam į antpečių žvaigždes buvo kalamos vinys.
5. 
6. 
7. 
8.
Iliustracijos: 1. Vincentas Vasiliauskas 1985 m. Vilniuje. Arūno Baltėno nuotrauka. 2. Marija su kūdikiu ir angelas. 1981. 3. Vakarienė su kumpiu. 1975. 4. Namas Vilniaus gatvėje Kaune. 1973. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė. 5. Gyvenvietė. 6. Gubos. 1971. 7. Paruošta vakarienė. 1982. Mildos ir Tomo Ališauskų nuosavybė. 8. Jazminų šaka. 1981. Gintarės ir Egidijaus Perminų nuosavybė.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija
Papildomą informaciją teikia parodos kuratoriai Vaidotas Žukas +370 686 89 249 ir Vilma Kilinskienė +370 627 07 914
2019 gruodžio 28 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Utenos.
Žinia iš Vatikano dėl palaimintojo Teofiliaus dienos!
Naujasis Vatikano Šventųjų kongregacijos portalas palaimintojo Teofiliaus Matulionio minėjimą įrašė rugpjūčio 20 dieną!
http://www.causesanti.va/it/santi-e-beati/teofilo-matulionis.html
Per šias Kūčias mirė Teofilis Pilka (1925-2019), gimęs Trakinių kaime prie Alantos, palaimintojo Teofiliaus sūnėnas. Velionis palaidotas Kaune, Aukštosios Panemunės kapinėse.
Kairėje – Teofilio Pilkos fotografuotas vyskupas Teofilius Matulionis Mordovijos tremtyje 1956 m., patekęs ant palaimintojo T. Matulionio albumo viršelio. Dešinėje – vyskupas Teofilius Matulionis ir jį aplankęs Teofilis Pilka Mordovijos Invalidų namuose, 1956.
2017 m. Teofiliaus Matulionio parodoje Laisvės kovų muziejuje Vilniuje (buv. KGB). Iš kairės – vyskupo dukterėčia Meilė Matulionytė-Bubelienė, jos anūkė verslo konsultantė Agila Gailė (T. Matulionio fondo narė) ir per šias Kūčias miręs palaimintojo sūnėnas Teofilis Pilka (1925-2019).
Ateina naujieji 2020-ieji. Kūdikėlio palaima galerijos ir muziejaus lankytojams, Alantos kraštui, mūsų valstybei, visai europai ir pasauliui.
Kalėdos, Kalėdos!
Vyskupas Antanas Baranauskas: Pëmenėlams, wargdënėlams tarė Diewo Siuntinỹs: Sakau réiszkiai, sziąnakt’ eiszkiai gimė, kurs jum iszganys.
Sostinės bažnytinio paveldo muziejaus trečioji 10-mečio paroda – savo dirbtuvėse restauruoti objektai: arnotai, stulos, veliumai, relikvijoriai, kontušo juosta, liturginė vėliava.
2019 gruodžio 14 d. dvaro galerijoje ir palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje – mokytojos iš Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos, Teofiliaus Matulionio šventumo bylos postulatorius kun. Marius Talutis, Panevėžio katedros vikaras Tomas Paliukėnas.
Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje – nauja nuolatinė ekspozicija „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas muziejaus rinkiniuose“.
Reportažas iš parodos sostinės Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) – šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias.
Kairėje: Patricija Jurkšaitytė “Palaimintasis Teofilius Matulionis”, 2018. Molėtai. Centre: Vaidotas Žukas “Palaimintasis Jurgis Matulaitis”, 1987. Anykščių bažnyčia. Dešinėje: Vladas Urbanavičius. Altorius Vilniaus domininkonams, 1993.
Rimantas Sakalauskas. Keraminiai altorių modeliai.
Stanislovas Kuzma. “Marija su kūdikiu” ir “Nukryžiuotasis” Vilkaviškio katedrai, 1998.
V. Urbanavičius. Altorius, velykinė žvakidė Želvos bažnyčiai ir relikvijorius su Šv. Antano Paduviečio relikvija Skuolių koplyčiai, 2008.
Ksenija Jaroševaitė. “Nukryžiuotasis”, 1997, moterų vienuolijos kolyčia Vilniuje. “Madona”.
Petras Repšys. Antepedijaus modelis Varnių bažnyčiai, 2009.
Kairėje: V. Urbanavičiaus modeliai altoriams, bažnytiniams baldams. Dešinėje: V. Žuko freskos Kauno Įgulos bažnyčiai (1995-1996). Sutartis nutrūko.
P. Repšio kartonai Varniams.
Kairėje: Antano Kmieliausko eskizai freskoms. Dešinėje: Vlado Vildžiūno “Jėzus Nazarietis” ir V. Žuko “Pal. J. Matulaitis”.
K. Jaroševaitė. Skulptūra BPM.
R. Sakalauskas. Modeliai.
V. Žukas. Freskų eskizai. 1995
anonsas: Bažnytinio paveldo muziejuje gruodžio 7 d. 17 val. atidaroma paroda “Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias: 1990–2019”
Bažnytinio paveldo muziejaus (BPM) 10-ojo gimtadienio proga atveriamoje parodoje pristatomos vienuolijų, kunigų ir pasauliečių mecenatų iniciatyvos, atvėrusios šiuolaikinio meno kūrinių kelius į Lietuvos bažnyčias.
Vlado Urbanavičiaus sukurtas altorius dominikonams grąžintame vienuolyne prie Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Koplyčia buvo skirta Pirmojoje tarybinėje ligoninėje (1990 m. pervadinta į Vilniaus miesto 1-ąją klinikinę ligoninę) slaugėmis ir medicinos seserimis dirbusioms vienuolėms. 2004 m. uždarius ligoninę vienuolės išsikraustė, koplyčia nebeveikia, pastatas rekonstruojamas. Altorius eksponuojamas BPM.
Vaidoto Žuko freska “Pieta” Kauno Įgulos (Soboro) bažnyčiai 1995 m. Sutartis su bažnyčios klebonu Ričardu Mikutavičiumi nutrūko. Eksponuojama BPM.
Sovietmečiu ir Atgimimo metais bažnyčioms dirbę menininkai prie Kauno pranciškonų vienuolyno 1993 m. Iš dešinės: Rimantas Sakalauskas, Ksenija Jaroševaitė, Vladas Urbanavičius, kunigas pranciškonas Sigitas Benediktas Jurčys, V. Žukas. Gintauto Trimako nuotrauka.
Kaune palaidota vyskupo Teofiliaus Matulionio dukterėčia E. L. Matulionytė-Grumadienė, kurios nuotraukos eksponuojamos alantos palaimintojo muziejuje.
Vysk. T. Matulionis su giminaičiais. Dešinėje – Laimutė Matulionytė. 1934. Nuotraukos autorius Karlis Baulas, Ekonominės karių bendrovės fotostudija Kaune.
2019 lapkričio 16 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Jonavos.
2019 lapkričio 11 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus.
2019 lapkričio 2 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno.
2019 spalio 26 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Anykščių, Molėtų.
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejaus Alantoje ir Žemaičių vyskupystės muziejaus Varniuose bendrystė.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-10-24-zemaiciu-vyskupystes-muziejaus-atgimimas/177806
Sena stula iš Žemaitijos su išsiuvinėtais lotyniškais Kristaus žodžiais: Mano jungas švelnus, mano našta lengva, Mt 11,29.
Siuvinėtas antepedijus su lenkišku užrašu: Tai Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. 19 a.
2019 spalio 23 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Estijos, Kauno, Alantos.
2019 spalio 22 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – Panevėžio, Utenos ir Anykščių krašto seniūnų sueiga.
Paskutinio Aukštaitijos partizano, Alantos krašto kovotojo Antano Kraujelio (1928-1965) laidotuvės sostinės Antakalnio kapinėse. Renginio planas.
Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, kario savanorio Antano Kraujelio-Siaubūno laidotuvės 2019 m. spalio 25–26 d.
Vilnius spalio 25 d., penktadienis
~13.30 val. Velionio palaikų atvežimas į Šv. Ignoto bažnyčios vidinį kiemą. Pasiruošimas atsisveikinimui.
• Karstą pasitinka ir į šarvojimo salę įneša Garbės sargybos kuopos kariai.
• Karsto uždengimas Lietuvos Respublikos vėliava.
14.00–20.00 val. Visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje.
18.00 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choro „Kariūnas” atsisveikinimo dainos.
Spalio 26 d., šeštadienis
10.00–12.00 val. Visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje.
11.00–12.00 val. Garbės sargyboje prie karsto stovi Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Atsisveikinimo metu gieda Lietuvos mokslų akademijos choras.
11.10 val. Atsisveikinimo kalba.
• Karys savanoris Ramūnas Tolvaiša.
12.00 val. Mišios Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje. Aukoja kariuomenės apaštalinis administratorius arkiv. Gintaras Grušas.
Gieda Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”.
13.00 val. Karsto išnešimas iš Šv. Ignoto bažnyčios. Vykimas į Antakalnio kapines.
~13.30 val. Laidotuvės Antakalnio kapinės.
Laidotuvėse dalyvauja:
• arkiv. Gintaras Grušas
• LK Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras
• Gieda Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”
• KASP rinktinių kariai
Atsisveikinimo kalbos kapinėse.
Pabaigoje – artimųjų žodis:
• Partizano Antano Kraujelio sesuo Janina Šyvokienė.
2019 keraminiai pano: širdys, rankos, Madonos, eglės, pabaisos.
2019 spalio 19 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Kauno, Anykščių, Zarasų.
Paskutinį savaitgalį – sostinės Šv. Jono galerijoje uždaroma Elvyros Kairiūkštytės kūrybos įkvėpta Nikės Kotrynos Kvedarauskaitės drabužių ir kitų objektų paroda. Paskolinti paveikslai grįžta į Alantos dvaro galeriją.
2019 spalio 12 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio.
2019 spalio 9 d. dvaro galerijoje ir muziejuje – parlamentaras Robertas Šarknickas su palyda.
2019 spalio 5 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Kauno, Rokiškio, Lietuvos ir Latvijos teisėjų asociacijos sporto renginių dalyviai.
2019 spalio 4 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Kauno, Šiaulių.
2019 rugsėjo 28 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Skapiškio Šv. Hiacinto parapijos.
2019 rugsėjo 24 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Izraelio, Klaipėdos, Utenos, Ukmergės.
2019 rugsėjo 21 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Kaišiadorių.
anonsas: tebesitęsianti Elvyros Kairiūkštytės paroda Alantoje, kurios atskiri eksponatai ir įkvėpimai keliauja į sostinę.
Dizainerė Nikė Kotryna: noriu visiško savęs atskleidimo
Šių metų spalio 9 d. sostinės senamiesčio Šv. Jono galerijoje (Šv. Jono g. 11) 19 val. pristatoma drabužių dizainerės Nikės Kotrynos Kvedarauskaitės paroda „Pavasario balsai“. Bus rodomi drabužiai kartu su juos įkvėpusiais meno kūriniais, supažindinama ne tik su gaminiu, bet ir jo priešistore. Balandžio mėnesį ant ,,Mados Infekcijos“ podiumo pristatyti Nikės Kotrynos modeliai dabar žiūrovui pateikiami „Pop-up“ parodos formatu – su galimybe gaminius apžiūrėti, pasimatuoti.
Paroda „Pavasario balsai“ norima pakviesti žiūrovą išvysti drabužį kaip formatą, leidžantį iš arčiau susipažinti su Lietuvos ir pasaulio menu, kultūra. Kolekcija kurta nagrinėjant trijų skirtingų kūrėjų meną: Maironį, amerikiečių fotografą Robertą Mapplethorpe’ą (1946-1989) ir Elvyrą Kairiūkštytę (1950-2006). Ant Šv. Jono galerijos sienų eksponuojami drabužius įkvėpusios menininkės E. Kairiūkštytės originalai, atvežti iš Alantos dvare tebeveikiančios parodos „Gaivališka meno mistikė“. Gausiai margintose Nikės Kotrynos suknelėse atpažįstamos Elvyros grafikos darbų detalės, panaudotos kolekcijos audiniuose.
Dizainerė Nikė Kotryna pastebi, kad „Pavasario balsų” poezijos rinkinyje Maironį galima suprasti ne tik kaip tautos dainių, bet ir kaip asmenį, kupiną troškimų, nežinantį, kurio iš jų siekti, nes visi pasirinkimai gąsdina su savimi atsinešama nežinia: „Ko gi trokšti, nesoti dvasia? Paslaptingais sparnais kur lakioji? Tartum marės – troškimai krūtinės / Vis siūbuoja, siūbuot nenustos“. „Pavasario balsų“ eilėse matome žmogų, turintį trūkūmų, bet savo ydų ir gerųjų savybių daugiasluoksniškumas stebina ir patraukia atidų skaitytoją. Maironio įkvėptoje drabužių kolekcijoje kaip detalės atsiranda natūraliai kreivų formų upių perlai, – kaip ir žmogus – nelygūs, bet patrauklūs.
Nikės Kotrynos drabužiuose matoma detalių ir iš americana stilistikos – odos, džinso, kaubojiškos aprangos elementų, kuri yra neatskiriama nuo R. Mapplethorpe’o asmeninės stilistikos. Šio fotografo autoportretuose galima įžvegti įnirtingą paiešką savęs kaip kūrėjo ir kaip asmens. Ilgą laiką nesuprastas plačiajai visuomenei, jis dabar laikomas vienu geriausiu 20 amžiaus fotografų. Drabužių dizainerė sako: „Maironio, Kairiūkštytės ir Mapplethorpe’o kūryboje įžvelgiu tai, ko dauguma menininkų siekia – visiško savęs atskleidimo“.
Dizainerės N. K. Kvedarauskaitės paroda „Pavasario balsai – Pop-up“ Vilniaus Šv. Jono galerijoje truks iki spalio 11 d.
Robertas Mapplethorpe’as, Autoportretas, 1980 ir Madeline Stowe portretas, 1982
Darsyk apie alantos krašto laisvės kovotoją Antaną Kraujelį (1928-1965).
Video apie šiuolaikinį meno kolekcininką ir architektą Axelį Vervoordtą iš Belgijos.
2019 rugsėjo 14 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Ignalinos, Anykščių, Utenos, Ukmergės, Alantos.
2019 rugsėjo 13 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Klaipėdos, Anykščių, Ukmergės.
Rasa Kairytė-Čeberekienė
Sigitas Kavaliauskas
Aldona Vasiliauskaitė-Nariūnienė
Felicija Jurevičiūtė-Butėnienė
Angelė Andrijauskaitė-Steponėnienė
2019 rudeninė kelionė į Žemaitiją: susitikimas su naująja “Alkos” muziejaus direktore e. stonkevičiene, Žemaičių vyskupystės muziejaus vadovu A. Ivinskiu, gražioji Sedos bažnyčia. Reportaže – eksponatai Varnių muziejuje iš buvusios A. ir V. Žukų kolekcijos.
Iš dešinės: Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis, Telšių muziejaus “Alka” direktorė Eva Stonkevičienė, Vaidotas Žukas. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Žemaičių vyskupystės muziejaus Varniuose ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejaus Alantoje.
Iš kairės: atidengta freska buvusioje Varnių kunigų seminarijoje, dešiniau – sovietmečiu surasta ir restauruota žemaitiška tapyba “Nukryžiuotasis, Marija ir Šv. Jonas”.
Šv. Antanas Paduvietis iš Kražių ir du vyskupo Motiejaus Valančiaus 1850 m. laiškai.
18 a. Homano (Niurnbergas) išleisti, rankomis spalvinti žemėlapiai, surasti sovietmečiu Salantų bažnyčios šiukšlyne – trys iš vienuolikos. Restauraciją finansavo vyskupas Antanas Vaičius (1926-2008).
Iš kairės: Madona, keliose vietose sušaudyta; žemaitiška Švč. Trejybė; du pergamento laiškai, popiežiaus Pijaus VI (18 a.) atsiųsti žemaičių vyskupams.
Sedos bažnyčia.
2019 rugsėjo 5 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – programos “Pažink savo gimtąjį kraštą” dalyviai iš Vilniaus “Laisvės” gimnazijos, Ukmergės “A. Smetonos” ir Alantos gimnazijų.
2019 rugsėjo 4 d. palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš švietimo ir mokslo ministerijos, Utenos, Kaišiadorių gyvojo rožyno draugijos.
2019 rugpjūčio 31 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių ir kt.
2019 rugpjūčio 30 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Zarasų, Joniškio, jaunavedžiai Dominyka ir Aivaras.
Dėmesio! Alantos bažnyčioje sekmadienį skelbta malda yra klaidinanti.
2019 m. rugpjūčio 25 d. per šventadienio mišias Alantos bažnyčioje buvo išdalytas tekstas su išlaisvinimo malda, kurią Alantos parapijiečiai ir svečiai buvo priversti kartoti paskui liturgijos vadovą. Šios maldos skelbimas įvyko kunigo Arnoldo Valkausko vardu. Išlaisvinimo maldoje buvo gausu nelogiškų, nesuprantamų, grubių frazių. Kun. A. Valkauskas šiandien pasakė, kad šio nesutvarkyto atsižadėjimų teksto skelbimas Alantos bažnyčioje buvo klaida, kurios negalima kartoti.
Elvyros Kairiūkštytės piešinys iš parodos Alantos dvaro galerijoje.
2019 rugpjūčio 29 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus.
2019 rugpjūčio 27 d. „Molėtų vilnies“ informacija
Alantos dvaro svečiai – profesorius Jonas Ruškus su savo tėvu. J. Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas, Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Kauno Arkos bendruomenės ir Lietuvos žmogaus teisių centro narys.
Dvaro svečias atkreipė dėmesį į tai, kas iki tol nebuvo aktualizuota – jis neprieinamas neįgaliesiems
Liepos pradžioje Alantoje besilankęs UNESCO vadovas, JT neįgaliųjų teisių viceprezidentas prof. Jonas Ruškus kreipėsi į Alantos dvaru besirūpinantį ir jį administruojantį Vladą Pusvaškį, prašydamas atkreipti dėmesį į iki tol nepastebėtą, bet labai svarbią detalę. Svečias džiaugėsi, kad dvare buvo svetingai sutiktas, turėjo galimybę pasigėrėti čia eksponuojamais meno darbais, parodomis, o taip pat palaimintojo T. Matulionio muziejumi, bet pasidalino pastebėjimu, kuris, jo nuomone, itin svarbus. Mat dvaras, o tuo pačiu ir ekspozicijos, nėra prieinamos negalią turintiems žmonėms, kurie neturi galimybės patekti į pastatą ir pasigėrėti parodomis bei muziejumi. Kreipimesi buvo pažymėta, kad „neįgaliųjų užnešimas rankomis nėra tinkama priemonė, kuri traktuotina kaip žeminanti negalią turintį žmogų. Be to, negalią turintys žmonės yra įvairūs, vieni juda vežimėlio pagalba, kiti – vaikštynių, dar kiti yra neregiai ar turi intelekto negalią. Jie visi turi teisę nebūti diskriminuojami, turi teisę lygiai su visais patekti į parodas ir muziejus…“
Prof. J. Ruškus prašė sutelkti pajėgas ir resursus, kad Alantos dvaras, įskaitant parodas ir muziejų, taptų prieinami negalią turintiems žmonės – įrengti tinkamus pandusus ir liftą judėjimo negalias turintiems žmonėms, garsines ir liečiamąsias informacijos priemones neregiams, supaprastintas, lengvai suprantamas informacijos priemones intelekto negalią ir kitiems kognityvinių sutrikimų turintiems asmenims.
„Alantos dvaras, pritaikius jį neįgaliesiems, taptų pavyzdiniu atviru kultūros objektu, kuris neabejotinai būtų gausiai lankomas ir viešinamas visoje Lietuvoje ir, neabejoju, plačiau. Aš, kaip Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys, kaip UNESCO nacionalinės komisijos pirmininkas, pats pirmas tapčiau Alantos dvaro, kaip pažangios kultūros įstaigos, viešintoju,“ – garbingu pažadu baigė savo kreipimąsi profesorius, visų dėmesį atkreipęs į tai, kas iki šiol niekam nerūpėjo, bent jau viešai apie tai nebuvo kalbėta ar diskutuota.
Paklausimas buvo peradresuotas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, sureaguota, palyginus greit. Atsakyme dėstoma, kad Alantos dvaro sodyba yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu veikia Alantos technologijos ir verslo mokykla. Sodybos vertingosios savybės buvo nustatytos Departamento antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos dar 2016 metų birželio 27 d. aktu. Departamentas atsakyme informavo, kad 2018 metų kovo 29 d. Utenos skyrius suderino Alantos dvaro sodybos rūmų bokšto ir pagrindinio fasado rekonstravimo, restauravimo ir remonto techninį projektą. Jo sprendiniuose rekonstruotame rūmų bokšte projektuojama lankytojams skirta apžvalgos aikštelė pritaikyti žmonėms su negalia. Šalia pagrindinių laiptų į rūmus projektuojamas keltuvas žmonėms su negalia, kurio dėka bus galima aplankyti rūmų patalpas. Direktoriaus pavaduotojo Audriaus Skaisčio pasirašytame rašte teigiama, kad departamento valstybės tarnautojai, derindami projektus, siekia, kad sprendiniuose būtų numatytas žmonių su negalia pateikimas į kultūros paveldo objektus ir atsižvelgia į būtinybę įrengti tinkamus pandusus, garsines ir liečiamąsias informacijos priemones žmonėms su negalia…
Tuo tarpu Alantos TVM direktorius, kuris rūpinasi ir Alantos dvaro reikalais, Vladas Pusvaškis, būtent dėl minėtos problemos praėjusią savaitę besilankęs Šveitimo ir mokslo ministerijoje, „Vilniai“ sakė, jog iš tiesų problemos esama, ji iškelta ne be pagrindo. „Žinau atvejį, kuomet neįgalus žmogus ratukuose į muziejų buvo atneštas rankomis, kas tikrai žemina orumą, – dėstė pašnekovas. – Situacija bus išspręsta, nors turiu prisipažinti, jog iki tol niekas net neužsiminė, jog turime tokį, sakykime, trūkumą. Talkininkaujant Seimo nariams P. Čimbarui ir R. Šarknickui, yra parengtas rekonstrukcijos projektas. Artimiausiu laiku bus pradėti remonto darbai, kurių metu numatytas įrengti liftas, patenkinsiantis visų lankytojų poreikius.“ Pasak V. Pusvaškio, darbams atlikti prireiks laiko ir lėšų. Kaip žinia, vasarą biudžeto pinigai neskirstomi, jie bus numatyti kitais metais, tad projekto įgyvendinimas, matyt užtruks dvejus metus. „Finansavimas numatytas Kultūros paveldo departamente, įvardijant ir savivaldybės prisidėjimą, – dėstė V. Pusvaškis. – Diskusijos, kuri vyko Švietimo ir mokslo ministerijoje metu, buvau patikintas, jeigu departamentas skirs finansavimą, reikalingų prisidėjimui 15 procentų lėšų teks iš ministerijos. Projekto įgyvendinimui reiks bemaž 300 tūkst. eurų. Problema bus išspręsta, tik šiek tiek užtruks.“
2019 rugpjūčio 27 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Izraelio, Vilniaus, Alantos.
2019 rugpjūčio 25 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Anykščių.
2019 rugpjūčio 24 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kupiškio, Seredžiaus, Jonavos.
2019 rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelio 30-metis! dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Utenos.
2019 rugpjūčio 22 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Kauno, Klaipėdos, Rokiškio, Utenos, Suginčių.
2019 rugpjūčio 21 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Kauno, Utenos, Panevėžio, Anykščių.
2019 rugpjūčio 19 d. dvaro galerijoje – svečiai iš Sankt Peterburgo, Vilniaus.
2019 rugpjūčio 18 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Panevėžio, Prienų, Ignalinos, Ukmergės, Molėtų.
2019 rugpjūčio 17 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Prancūzijos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Jonavos, Utenos, Alantos, Suginčių.
2019 rugpjūčio 16 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Anykščių, Panevėžio, Tauragės, Švenčionėlių.
2019 rugpjūčio 14 d. dvaro galerijoje ir palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje – svečiai iš JAV, Belgijos, Vilniaus, Mažeikių, Ukmergės.
2019 rugpjūčio 13 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Anglijos, Vilniaus, Kauno, Raseinių, Rokiškio, Garliavos.
2019 rugpjūčio 11 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno.
2019 rugpjūčio 10 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Anykščių, Pasvalio, diplomatas Rytis Martikonis iš Briuselio.
2019 rugpjūčio 9 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, aplinkos apsaugos departamento atstovai, Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis.
2019 rugpjūčio 8 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alantos.
2019 rugpjūčio 7 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Biržų, istorikas Alvydas Nikžentaitis, politologas ir redaktorius Tarasas Vozniakas iš Ukrainos, Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė.
2019 rugpjūčio 6 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Kauno, Kaišiadorių.
2019 rugpjūčio 5 d. palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Niujorko ir Vilniaus: juvelyras Aleksas Šepkus su žmona Dange, skulptorė Ksenija Jaroševaitė.
2019 rugpjūčio 4 d. dvaro galerijoje, palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejuje ir Elvyros Kairiūkštytės parodoje – svečiai iš Paryžiaus, Vilniaus, Kauno, Utenos, Kėdainių, Molėtų, Jonavos.
