Rembrandto laikas jau praėjęs – nebegalima kurti pirma didelį meną, o paskui pasaulėžiūrą, bet reikia būti krikščioniu ir kurti pirma savo, savaime suprantama, krikščionišką pasaulėvaizdį, o toliau – jau kaip natūralią pasėką – ir tikrąjį meną, nes pats esmingiausias menų menas žmogaus kūryboje vis dėlto yra jo pasaulėžiūra.
Justinas Mikutis (1922-1988)
Nuo 1942 m. J. Mikutis studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Naciams uždarius universitetą, mokytojavo Žemaitijoje. Vėl užėjus sovietams, 1945 m. suimtas ir kalintas Uchtos, Vorkutos lageriuose. Nors ir beviltiškai, bėgo iš lagerio. Taigoje sargybinių šunys iškramtė sėdmenis. Po dešimties metų kančių gavęs žinią, kad jau gali važiuoti namo, lagerio viršininko prašė nušauti – per daug buvo iškentėta pažeminimų ir prievartos, kad taip imtum ir lyg niekur nieko važiuotum namo… 1956 m. iš Vorkutos grįžo į Vilnių, dirbo gamykloje vertėju, liftininku, pozuotoju Dailės institute.
V. Ž.
