Kovo 23 d. dvaro galerijos svečiai iš Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos
Alanta-Vilnius. Diskusija kovo 21 d. žydų bibliotekoje „Psichologinis Holokausto integravimas į kolektyvinę Lietuvos gyventojų atmintį”: istorikai Ilja Lempertas, Saulius Sužiedėlis, Jurgita Verbickienė, psichologai Tomas Kajokas, Eugenijus Laurinaitis ir kt.
Dvaro galerijos nuolatinėje ekspozicijoje įkurtas komercinis skyrius - galima įsigyti autorinį kūrinį-suvenyrą: alantos peizažą ar natiurmortą, glazūruotos keramikos, spalvotą piešinį ar koliažą
Kovo 19 d. dvaro galerijos svečiai - Lietuvos gidų bendruomenė
2016 gavėnia. Alanta-Florencija
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-18-meninio-mastymo-pavyzdys-michelangelo-pieta/142056
Kovo 13 d. dvaro galerijos svečias - gamtininkas Selemonas Paltanavičius su šeima
Alanta-Vilnius. Tarpukario tapytojo Vlado Eidukevičiaus (1891-1941) paroda Chodkevičių rūmuose (Lietuvos dailės galerijoje)
alanta-vilnius. kovo 11-oji prie parlamento
Kovo 11! Ambasadorius Vytautas Dambrava, prieš mirtį apsilankęs Alantos gimnazijoje: “…mokykitės ir dirbkite taip, kad ne jūs eitumėte į pasaulį, bet kad pasaulis ateitų į Alantą…”
V. Žukas. Deganti Lietuva. Romo Kalantos atminimui. 1976. Drobė, aliejus. 120×75
Mokinys apie auksakalį
2016 03 07 straipsnis apie Alantos dvaro galerijos lankytoją ir Alantos gimnazijos svečią ambasadorių Vytautą A. Dambravą (1920-2016): http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-07-mokinys-apie-auksakali/141576
Alanta-Briuselis. Vasario 27. Rembrandto “Juoda-balta” Bozar meno centre
Alanta-Antwerpenas, 2016 vasario 20-28. Pavasarėjantis parkas Rivierenhof
Alantiškiai - Lietuvos savanoriai (Gintauto Šeikio archyvas)
Balys Sližys gimė 1885 m. Gyvatynės kaime. 1905 m. gruodžio 4–5 d. buvo Didžiojo Vilniaus Seimo narys. 1918 m. lapkričio mėn. tapo pirmuoju Utenos apskrities viršininku. Bolševikams užėmus Uteną, pasitraukė į Kauną. 1919 m. išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1922–1926 m. ėjo krašto apsaugos ministro ir susisiekimo ministro pareigas. 1925 m. B. Sližio šeima, padedama brolio Simono Sližio, įsigijo Alantos dvarą, jame praleisdavo vasaras. B. Sližys ir jo šeima dalyvavo Alantos visuomeniniame gyvenime, savo dvare diegė pažangią ūkininkavimo sistemą, rūpinosi paminklo, skirto alantiškiams, kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę, pastatymu. 1940 m. Sližių dvaras buvo nacionalizuotas. 1944 m. B. Sližys pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, JAV. Buvo apdovanotas antrosios rūšies Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio, Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ir 2-ojo laipsnio ordinais, Savanorio kūrėjo ir Nepriklausomybės medaliais. Mirė 1957 m. Niujorke.
Lietuvos kariuomenės pirmasis kapelionas Vilhelmas Balandis . 1914–1916 ir 1918–1919 m. buvo Alantos bažnyčios vikaras. Būdamas Alantoje 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio atskirojo pėstininkų bataliono kapelionu. Dalyvavo kovose su Raudonosios armijos daliniais ir bermontininkais, lenkais. 1921–1940 m. kelių pėstininkų pulkų karo kapelionas. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Savanorio medaliu ir 10 metų Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejaus medaliu. Mirė 1978 m.
Alantiškis, Lietuvos armijos karininkas savanoris Pranas Telksnys, 1919 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais Daugpilio fronte, su bermontininkais prie Radviliškio. Žuvo kovodamas su lenkais 1920 m. lapkričio 21 d. prie Bekupės dvaro netoli Giedraičių (po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, Savanorių medaliu, 1932). Palaidotas Runionių kaimo kapinaitėse. Jo vardu 1935 m. pasivadino Alantos šaulių būrys.
Lietuvos armijos karininkas Petras Maželis gimė Tijūniškio vienkiemyje. 1920 m. pasižymėjo malšinant bolševikų organizuotą kareivių sukilimą Kaune. 1923 m. dalyvavo išvaduojant Klaipėdą. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu.
Bolys Bobelis gimė 1897 m. Motiejūnų kaime. 1919 m. gegužės mėnesį savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, 1920 m. suteiktas karininko laipsnis. Apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus.
Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, karininkas Steponas Gerdvilis gimė 1900 m. Runionų kaime. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Baigė Karo mokyklą. Tarnavo Autobataliono šarvuočių rinktinėje, buvo šarvuočio „Perkūnas“ komendantas, dalyvavo mūšiuose su bermontininkais ir lenkais. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, dirbo dėstytoju Lietuvos žemės akademijoje Dotnuvoje. Ten vadovavo vietos šaulių būriui. Sunkiai susirgęs išvyko gydytis į Čekoslovakiją, ten ir mirė 1936 m. Palaidotas Kaune, perlaidotas Alytuje. Apdovanotas Savanorių medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Lietuvos armijos karininkas, vienas pirmųjų karo lakūnų Stasys Tumas iš Migiškių dvaro. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1923 m. skrisdamas su Gustaičiu sunkiai susižeidė. Tarnavo pasienio policijoje Trakų ir Zarasų baruose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Mirė 1948 m. Vokietijoje. Apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais.
Archeologas, karininkas, muziejininkas, pedagogas, publicistas, rašytojas Petras Tarasenka gimė 1892 m. Ukmergės apskrityje Balninkų valsčiuje, Karališkių kaime. 1919 m. kartu su žmona grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų 7-ąjį pulką jaunesniuoju karininku, dalyvavo kovose su lenkų kariuomene. Pažymėtina, kad tuomet jo vadovaujami kuopos kariai išvijo lenkus iš Želvos ir Balninkų apylinkių, t. y. P. Tarasenkos gimtinės. Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, P. Tarasenkos vadovaujamas būrys 1923 m. pirmasis įžengė į Lietuvos sukilėlių užimtą Klaipėdą. Mirė 1962 m. Kaune
Plačiau: http://zukasalanta.lt/istorija/
Vasario 16 iškilmės Alantos gimnazijoje
Vasario 16-ąją Alantos gimnazijoje viešėjo istorikas Gintautas Šeikis (Alantos krašto žmonės kovose už nepriklausomybę 1918-1920 m.) ir dr. Norbertas Černiauskas (Nuo Alfonso Bagdono iki Antano Kraujelio: Alantos partizanų kovos 1944-1965)
Kairėje: alantiškis, Lietuvos armijos karininkas savanoris Pranas Telksnys, 1919 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais Daugpilio fronte, su bermontininkais prie Radviliškio. Žuvo kovodamas su lenkais 1920 m. lapkričio 21 d. prie Bekupės dvaro netoli Giedraičių (po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, Savanorių medaliu, 1932). Palaidotas Runionių kaimo kapinaitėse. Jo vardu 1935 m. pasivadino Alantos šaulių būrys. Centre: LDK Vytis. Dešinėje: paskutinis Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis.
Šv. Valentinas (vasario 14-ji) pavasarėjančiame Alantos dvaro parke: gavėnios kelmai, patiltė, senieji medžiai ir tirpstantys tvenkiniai
Vasario 13 d. dvaro galerijoje - LRT televizijos žurnalistai, rengiantys laidą apie kūrybą ir gyvenimą
Užgavėnių Morė, blynai ir čigonai Alantos dvaro rūsiuose vasario 9 d. Laimos Pacevičienės nuotraukos.
alanta-vilnius. Vilniaus Bernardinuose (Maironio g. 10) atidaryta Vaidoto Žuko paroda “60 votų”.
Vasario 6 d. mirė ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, neseniai lankęsis alantoje - dvaro galerijoje ir gimnazijoje.
alanta-vilnius. Vilniaus Bernardinuose (Maironio g. 10) atidaryta Vaidoto Žuko paroda “60 votų”. Glazūruoti reljefai sukurti Alantoje 2015-ųjų rudenį.
DUODU, KAD DUOČIAU
60 Vaidoto Žuko votų
Julius Sasnauskas
Votum lotyniškai reiškia pažadą arba įžadą. Šitaip vadinami garsūs ir tylūs žmogaus pasišventimai, pasiaukojimai dievybei. Bet taip pat dovanos, apčiuopiami daiktai, nešami tam, kad ko nors išprašytum iš aukštybių ar padėkotum, jeigu jau esi gavęs. Tai pagoniškosios Romos palikimas, tiksliai iliustruojantis garsią religijos taisyklę: duodu, kad duotum. Kas nors dabar jau šypsosi.
Tačiau religinės tradicijos ir praktikos – ne gelžbetonio blokas, jos kinta ir transformuojasi. Keliaudamos kartu su žmonių istorija, iš vienos epochos ir bendruomenės į kitą. Kažin ar net pagoniškoji sąmonė tarėsi galinti nupirkti ar papirkti dievus, kad ir ką dovanodama. Ilgainiui svarbu pats dovanojimo aktas, neskaičiuojant ir nesveriant. Šventoji komercija, kaip ją vadina katalikų teologija, visada bus nuostolis anai, dangiškajai, pusei. Štai Evangelija pagal Luką rašo, kaip Jėzaus gimdytojai, atsidėkodami už sūnų, Jeruzalės šventykloje sudeda savo votą – porą purplelių ir du balandžiukus. Viso labo tiek. Mainais į tą, kuris bus pasaulio Gelbėtojas. Tikras vaikų žaidimas. Juokinga dar sykį.
Dėl to ir gražu, jautru žiūrėti į tuos mažus daiktelius, dabar dažniausiai spiečiumi apgulusius šventuosius paveikslus ir statulas. Žmogaus bandymas materialiai paliesti pasaulį, kuris nėra materialus. Ko tik neatrandi votų dėlionėse! Sidabrinės ir auksinės širdys, kojos, rankos, ausys, akys, torsai, suvystyti kūdikiai, plokštelės su stovinčiom ar klūpančiom figūrom, arkliai, karvės, garvežiai ir automobiliai, brangūs moteriški papuošalai, ordinai ir medaliai. Vienoje bažnyčioje šalia Nukryžiuotojo atvaizdo sukabintos caro armijos generolo regalijos. Turbūt nusibodo, nebereikalingos. Anksčiau prie stebuklais garsėjančių atvaizdų būdavo ir specialios votų knygos, su tiksliais įrašais, kas, kada ir kokia proga yra paskyręs savo votą. Žiūrėta labai rimtai. Kaip į svarbius įrodymus.
V. Žuko moliniai votai, žinoma, kas kita. Jie neskirti kokiam nors stebuklingam atvaizdui. Ir apie šventuosius mainus dailininkas turbūt negalvojo. Jis prisivaikščiojęs ir prisiaikčiojęs po šimtus bažnyčių Lietuvoje ir svetur, prisižiūrėjęs iki valiai sakralaus meno pavyzdžių. Visa tai nuo pat pradžių kaip motyvas, spalva ar metafora lydi dailininko kūrybą. Jo votai – dar vienas to seno, ištikimo prisirišimo aidas. Prisiminimai, sąskambiai ir palyginimai, atėję iš buvimo šventykloje.
Bet anas klasikinis įrodymas ar liudijimas čia taip pat nejučia atsiranda. Pačiam autoriui pirmiausia. Ne veltui parodai jis parinko lygiai šešiasdešimt votų – tiek, kiek šią vasarą bus nugyvenęs žemiškų metų. Padėka, nusilenkimas už dovanotus metus ir visą jų turinį? Tikinčiojo noras nepamiršti, kas rikiuoja mūsų dienas, kam esi skolingas už talentą ir kitas malones? Pasižadėjimas, nukreiptas į nežinomą ateitį, jau tikrąja voto prasme?
Tos pačios, tik molinės ir nuspalvintos, širdys, kojos ir rankos, galva, gėlių žiedai, apsnigta eglutė, kryžius. Molis nėra sidabras ir auksas. Ne amžinybė. Veikiau užuomina apie trapumą. Bet ir vėl – ar ne iš molio nužiesti ir mes patys, net garsiausi, gražiausi, talentingiausi. Taigi dūžtam ir sudūžtam. O gal kas nors nesudūžta? Grožis, siela, širdžių ryšiai, žvilgsnis į eglutę?
Bernardinų bažnyčioje V. Žukas nuo pat jos atgimimo 1994-aisiais. Ir dar prieš tai, kai buvo dailės instituto sandėlis. Atsiranda ir nutolsta. Bet aišku, kad čia jam viskas daugiau nei paminklas ar sekmadienio mišių erdvė. Bažnyčia juk irgi gali būti kaip didelis votas, kartų kartomis kuriamas, puošiamas, nuglostytas žvilgsnių ir maldų. Ir kitąsyk po tais šventais skliautais viskas keistai persipina ir kartojasi. Kaip dabar, pavyzdžiui, margaspalvės votų šukelės ir šalia jų paslaptingai prasimušę senosios polichromijos fragmentai. Arba kad apskritai visas, dabar jau tik įsivaizduojamas, gotikinės bažnyčios interjeras kitados mirgėjo ir žaižaravo kaip Vaidoto votai.
http://www.delfi.lt/veidai/kultura/kun-j-sasnauskas-60-vaidoto-zuko-votu.d?id=70308726
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-04-60-vaidoto-zuko-votu/140416
Alanta - 2016-ųjų mažoji kultūros sostinė. Sausio 27 d. dvaro galerijoje įvyko šio krašto muzikuojančio jaunimo ir jų draugų koncertas.
Alanta - mažoji kultūros sostinė. sausio 15 d. dvaro galerijoje - “dialogai su emilija pliateryte”: viktorija kuodytė, saulius balandis, Eglė Kaseckaitė, Darius Dikšaitis, Jonas Tankevičius.
Plačiau: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/alanta-mazoji-kulturos-sostine.d?id=70136686
alantos dvaro rūsiuose įkurtas amatų centras, elvyros satkūnaitės etnografinio rinkinio ir jono matelionio drožinių salės. ekspozicijų autorius vaidotas žukas ir jolanta bimbirienė.
Sausio 15 d. Alanta Paskelbta 2016-ųjų mažąja kultūros sostine: Svečiai iš Lietuvos ir vokietijos, Molėtų ir Alantos vadovai
anonsas: sausio 15 d. alantos - Mažosios kultūros sostinės atidarymo šventė su Emilija Pliateryte ir nuostabiai restauruotais dvaro rūsiais
Viktorija Kuodytė ir Saulius Balandis. Dmitrijaus Matvejevo ir Ramūno Karbauskio nuotraukos
Šiais metais viena iš Lietuvos Mažųjų kultūros sostinių paskelbta Alanta. Sausio 15 d. Alantos dvaro meno galerijoje įvyks Mažosios kultūros sostinės atidarymo šventė: aktoriai Viktorija Kuodytė ir Saulius Balandis su muzikantais parodys spektaklį apie laisvės kovotoją Emiliją Pliaterytę, o ką tik restauruotame Alantos dvaro rūsyje įvyks amatų centro atidarymas, bus pristatytos salės su Elvyros Satkūnaitės etnografiniu rinkiniu ir alantiškio Jono Matelionio drožiniais.
Sveikiname visus su apgintos laisvės diena - sausio 13!
alanta-londonas. Sausio 11 d. Britų muziejus: skulptūros, keramika, tapyba, stiklas etc.
alanta-londonas. sausio 10 d. - Henry Moore’o skulptūros Tate britain muziejuje
alanta-londonas. Sausio 9 d. - dvi Henry Moore’o skulptūros prie britų parlamento ir Temzės pakrantėje
alanta-londonas. Sausio 9 d. - britų muziejus. egiptas po faraonų: roma, judaizmas, krikščionybė, islamas
Alanta-londonas. Sausio 7 d. Francisco de Goya portretų paroda Nacionalinėje galerijoje.
Sausio 9 d. svečiai iš Vilniaus
Sausio 5 d. svečiai - alantos gimnazijos pedagogai
su naujaisiais metais! mylėkime ir gerbkime vieni kitus, laikykimės žodžio, netoleruokime prasto skonio ir apsileidimo
Susitikimas Alantoj su pranciškonu Juliumi Sasnausku. 1 dalis
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-12-24-julius-sasnauskas-ofm-mokykla-man-kvepia-kopustais-ir-sportbaciais/139021
Gruodžio 22 d. - svečiai iš Vilniaus
Gruodžio 12 d. dvaro galerijoje - svečiai iš Vilniaus
Gruodžio 12 d. Paryžiuje mirė dailininkas Pranas Gailius
Šį šeštadienį Lietuvą pasiekė žinia, kad Prancūzijoje mirė vienas žymiausių pasaulio lietuvių menininkų, iš Žemaitijos kilęs modernistas Pranas Gailius. Paryžiuje ir Aix en Provence gyvenęs dailininkas P. Gailius (g. 1928 m.) iš Lietuvos pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą, gyveno Strasbūre, Paryžiuje mokėsi Fernando‘o Leger meno akademijoje, Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje. Dailininkas P. Gailius kūrė tapybą, grafiką, koliažus, skulptūras, knygas. Jo autorinės parodos vyko Vokietijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV, Japonijoje ir kitur. Prano vardu velionis buvo gerai žinomas Paryžiaus galerijose, jo kūrybos turi įsigijusi Nacionalinė Prancūzijos biblioteka, Prancūzijos modernaus meno centras (Centre Georges Pompidou-Beaubourg), kitų šalių muziejai. Lietuvos laisvės laikais P. Gailius ne kartą lankėsi tėvynėje, čia buvo surengtos kelios autorinės ir grupinės Paryžiaus lietuvių parodos. Velionio kūryba garsi tapybos ciklais: „Moterų aktai“, „Jautrūs paviršiai“, „Žalias noras“, grafikos ciklais „Incablock“, „D‘un bel Orient“ (Gražieji Rytai), „Expression oblitérée” (Išraiškos fiksavimas), spalvotų graviūrų ciklu pagal biblines Dovydo psalmes. P. Gailiaus tapybos ir grafikos darbai yra pasklidę po privačias Lietuvos kolekcijas.
Pranas Gailius. MUSĖ. DVI NUOGOSIOS. DOVYDO PSALMĖ. LIUKSEMBURGO SODAI. MOTERIS IR PAUKŠTIS
Gruodžio 10 d. - kalėdų eglaitės įžiebimas ir adventinis vakaras Alantos seniūnijoje; svečiai - Mindūnų vokalinis ansamblis
Daugiau nuotraukų - http://zukasalanta.lt/renginiai/
Šv. Šeima - kūdikėlis Jėzus, Marija ir Juozapas (liturginės vėliavos fragmentas). 1986 m. surasta Medingėnuose (Plungės raj.), konservuota Prano Gudyno restauracijos centre (1989) ir Lietuvos nacionalinio muziejaus tekstilininkų (2015). Iš 2016 m. Alantos dvaro galerijoje organizuojamos sakralinio meno parodos.
Gruodžio 9 d. - Švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės, viceministrės G. Krasauskienės susitikimas su savivaldybių švietimo skyrių vadovais
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovės su Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriumi Vladu Pusvaškiu
Gruodžio 8 d. dvaro galerijoje ir Alantos gimnazijoje viešėjo pranciškonas Julius Sasnauskas, atsakė į aktualius ir šventinius gimnazistų klausimus
Gruodžio 5 d. svečiai - Stasio Šalkauskio gimnazijos mokytojai iš Šiaulių
lapkričio 28 d. Vilniaus “Vaidilos” teatre vyko operos ir baleto paramos fondo “Orfėjaus lyra” metų pokylis. Aukštaičių kraštui atstovavo Alantos seniūnas
Paramos fondo svečiai - Alantos seniūnas Aidonas Užubalis su žmona Giedre ir Lietuvos garbės konsulas Nyderlanduose Hermanas K. A. de Lange
galerijos anonsas. 2016 m. dvi privačios kolekcijos: olando Rembrandto (1606-1669) faksimiliniai piešiniai, kaip sovietų karo grobis patekę į Lietuvą iš Berlyno karališkojo universiteto bibliotekos ir lietuvos sakraliniai šedevrai
Lapkričio 21 d. dvaro galerijoje - Alantos seniūno Aidono Užubalio svečiai
Lapkričio 19 d. galerijos svečiai - iš Daugailių, Utenos raj.
Dailininkė Almyra Weigel (Berlynas)
Labai ačiū už galimybę pamatyti vėl naujus ir puikius keramikos darbus! Man labai patinka. http://zukasalanta.lt/category/naujausi-darbai/
Keramikės Rasos ir skulptoriaus Gedimino Staškauskų atsiliepimas iš Žemaitijos
Kūriniai labai įdomūs. Padaryta labai daug.
Nauji ambasadoriaus Vytauto A. Dambravos portretai Justino Mikučio salėje
Menininkė Gedvilė Bunikytė (Vienna, Austrija)
Ypač nuostabūs keramikos darbai.
Edmundas Saladžius, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Ačiū už savitus ir originalius darbus. Dar pasaulis nepražuvo.
Aistės Ramūnaitės atsiliepimas (Londonas-Kaunas)
Wow! Žiauriai iki skausmo gražu, keramika ir tapyba iki raudonos drobulės! Lyg sulydyta visa, ką autorius turi geriausio, ką atsimenu iš studentiškų laikų! Ačiū, kaip tik reikėjo! The form, colour=emotional ecstasy.
Patricijos Jurkšaitytės atsiliepimas
Kaip matau, jūsų ruduo tikrai kūrybingas ir derlingas! Būtumėt muzikantas, sakyčiau ‘žmogus-orkestras’, nežinau atitikmens dailininkui… Ar surengsit parodą? Būtų malonu pamatyti realybėje. Labai gera, jausminga, įtraukianti tapyba. Po artimu gamtovaizdžiu kažkokia visko esmė nutapyta.
Lapkričio 11 d. - muziejininkai iš Utenos
Lapkričio 7 d. - svečiai iš Kauno
Lapkričio 6 d. - Arūno Kulikausko šeima (JAV-Lietuva) ir Elektrėnų profesinio mokymo centras
Oksana Judakova, grafikė (nuotraukose viduryje: kairėje - Alantos dvaro galerijoje, dešinėje - Niujorke): „Gyvendamas mieste, gali sau leisti pusdienį maloniai paklaidžiot po miestą, pasitrupiniaujant vienoj ar kitoj galerijoj gero meno, išgeriant kavos, paspardant geltonus lapus miesto parke. Į Orvido sodybą Žemaitijoj trenkiamės žinodami, kad ten rasim daug - apimtimi ir giluma. Važiuodamas į regionus žiūrėti meno turi būt tikras, kad ten rasi pakankamai kultūrinio svorio, apimties ir gilumos.
Vaidoto Žuko dovanoto meno galerija Alantoje tokia ir yra - puikiai surinkta, sukomponuota ir eksponuota profesionalaus meno kolekcija: tapyba, piešiniai, koliažai, keramika (tai tapytojo keramika, nepainioti su keramikų keramika!). Plius - buvusio dvaro dvasia ir aplinka. O mažo mietelio ramybė leidžia susikoncentruoti.
Dirbu meno mokyklos mokytoja. Drąsiai vešiu mokinius į šitą muziejų ir rekomenduoju tą padaryti visų meno mokyklų mokytojams. Kolekcija demonstruoja brandaus menininko nuoseklų kūrybinį procesą, pamėgtų motyvų studijas, brangių ir rūpimų temų vis naujus permąstymus. Toks mano įspūdis vieną tamsų rudens vakarą praleidus Alantos dvare“.
Atsiliepimai apie virtualią rudeninės keramikos kolekciją
Sesuo Sophia, vienuolyno vyresnioji (Troussures, Prancūzija): “Kaip įdomu! Toks netikėtas barokiškumo, primityvaus liaudies meno ir modernumo junginys… Glazūrų gyvos ir savo taką surandančios spalvos suteikia daug mistikos”.
Vytenis Dziegoraitis, advokatas: “Ši rudeninės keramikos banga tikrai galinga!”
Jūratė Mitalienė, dailininkė: “Labai patiko daugelis keramikos ir tapybos darbų. Labiausiai - keramika Votų tema ir tapyba iš Antverpeno”.
Arūnas Kulikauskas, menininkas (JAV-Lietuva): “Ohoho. Norėčiau kada ir gyvai pažiūrėti. Nuostabūs darbai.
Taip atsitinka, kai tapytojas ima teisingai molį šnekinti”.
Aurelija Arlauskienė, žurnalistė: “Šiuo metu esame kitame pasaulio krašte, bet mobilieji ryšiai leidžia mėgautis jūsų kūryba. Mane žavi ypatinga minties ir spalvos dermė”.
Plačiau - zukasalanta.lt/category/naujausi-darbai/
Spalio 28 d. svečias - dvaro statytojo kunigaikščio Pac-Pomarnackio palikuonis iš Varšuvos
spalio 24 d. - svečiai iš latvijos ir vilniaus gidų grupė
Spalio 23 d. Justino Mikučio salėje - Molėtų krašto seniūnijų seniūnai
trys atsiliepimai
Leonidas Donskis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius: “Vaidoto Žuko meno galerija Alantos dvare atveria šio puikaus menininko vertybinį horizontą, raiškos diapazoną ir formos įvairovę – nuo religinės tapybos ir kone klasikinių Madonų su kūdikiais modernių parafrazių iki archajiškų motyvų ir temų, išskleistų mišria technika. Archajika, religinis jausmas ir modernios temos (vienatvė, nerimas, atsaja) persipina V. Žuko darbuose ir susisieja į originalią ir turtingą vienovę. Ypač įspūdingi portretai žmonių, kurie daug reiškė dailininkui, bet kurie jau tapo legenda ir ataidi iš buvusios epochos – ypač tai pasakytina apie filosofą, išminties mokytoją ir disidentą Justiną Mikutį, kurio portretai man pasirodė centrinė ekspozicijos dalis”.
Arūnas Sverdiolas, filosofijos profesorius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas: “Dalyvaujant Santaros konferencijose tenka kasmet vieną savaitgalį praleisti Alantoje. Posėdžiai būna ilgi ir intensyvūs, reikia atgaivos, todėl kiekvieną laisvą valandą gera praleisti dvaro parke šalimais. Visada norisi užeiti ir į patį dvarą, apžiūrėti ekspoziciją. Tačiau eksponatų čia buvo mažai ir ilgą laiką ši vieta buvo paradoksali – sakytum, židinys be ugnies. Šiemet viskas pasikeitė, rūmai staiga prisipildė Vaidoto Žuko kūrinių, tokių įvairių, kad jų visiškai pakanka ekspozicijai. Vienu kartu visko netgi negali kaip reikiant apžiūrėti, čia reikės sugrįžti ne kartą. Vieta nėra tokia atkampi, kad jos negalėtum aplankyti jeigu tau rūpi šio dailininko kūryba, visapusiškai atstovaujama galerijoje. Malonu stebėti prieš kelerius metus gerokai aptvarkytą ir prižiūrimą dvaro parką, apirusius ir apnaikintus, tačiau stilingus ūkinius pastatus aplinkui“.
Žurnalistas Valdas Puteikis: “Alantos dvaras su dailininko ir kultūrininko Vaidoto Žuko meno galerija – kaip dar vienas malonus atradimas, keliaujant po Aukštaitiją. Maloniai nuteikia restauruotas dvaro eksterjeras, net per buldozerinį sovietmetį nesunaikintas rūmų fasadas, parkas, tvenkiniai… Bravo aukštaičiams! O nuolatinė V. Žuko ekspozicija muziejui neabejotinai teikia kultūrinę dimensiją, rodo europietišką požiūrį į paveldą, nes visame pasaulyje dar iš prancūziškosios kultūros perimta tai, kas dans les chateaux ir privalo vykti - kultūrinis ir mokslinis gyvenimas (parodos, koncertai, konferencijos). Įvairios tematikos šio dailininko ekspozicija teikia pažadą, kad tai ir vyksta. Tačiau žinia, kad dvaro patalpos naudojamos dar ir komerciniams renginiams, t. y. baliams-festivaliams, nuteikia dvejopai: salės su abejotinos kultūrinės vertės stalais ir staltiesėmis, oras, perdvisęs čeburėkiniais riebalų skrudėsiais sąveikauja su moderniu menu. Apmaudu, tačiau gal be tokios komercijos architektūrinis paveldas ir meno galerija šiandien tiesiog neišgyventų?”
Spalio 10 d. - pedagogai iš Kauno
Spalio 7 d. - programos LEADER ir Erasmus+ projekto “Būsimos profesijos kaimo vietovėms” dalyviai iš Prancūzijos, Italijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės
Spalio 3 d. - Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Alytaus poskyrio ir Alytaus profesinės sąjungos nariai, kiti dzūkai
0
Spalio 3 d. – panevėžio krašto miežiškių mokyklos pedagogai
Spalio 2 d. dvaro galerijoje įvyko plenero “Molėtai įkvepia dailininkus” uždarymas. Vadovė Aistė Černiūtė
Rugsėjo pabaigos svečiai latviai iš Daugpilio ir Vilniaus inžinerijos licėjaus
Ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava lankėsi dvaro galerijoje, dalyvavo susitikime gimnazijoje
Daugiau foto prie Renginių, tekstas - Media.
Atsiliepimas iš Vokietijos
Sigitas Batramaitis, Trieras, Tawerna. Pravėrus Alantos dvaro duris šiek tiek stabteli, prie galerijos įėjimo kabantys paveikslai iš karto prikausto dėmesį ir stebina: nutapyti būsimos skulptūros projektai nelauktai sudrebina vidinį stebėtoją, spalvos masina ir vilioja, tik protas nelabai susigaudo: kodėl maketas? kur skulptūra bus pastatyta? kaip tai susiję su šia erdve? ir t.t. Tas pirminis supurtymas praeina ir tada jau stebi tik paveikslą, spalvas, linijas; viduje persijungi į jausminę, juslinę meno kalbą. Stebi ir matai prieš akis esantį vaizdą, teptuko prisilietimo pėdsakus, gyvą spalvų žaismą. Kai prisipildai to vaizdo formuojamo poveikio, judi toliau prie kito paveikslo. Jau naujos spalvos, kiti potėpiai, kitas siužetas: įsijauti, pabandai intuityviai aprėpti, suprasti ir vėl judi toliau. Akivaizdžios loginės sekos tarp siužetų lyg ir nėra, tad intelektinei išmonei tenka tik antrame plane santūriai stebėti kaip vis nauji kūrinai stebina ir apžavi.
Skaisčiai tamsiai raudona širdis apsupta jos nuopuolio godžiai laukiančių drakonų ramiai spinduliuoja savo taurų tyrumą. Medžiai, jų šakos ekspresyviai įauga į dangaus mėlynę. Bažnyčia lyg rąžydamasi stiebiasi į dangų. Kūdikėlis, globojamas mylinčios Madonos. Angelas, sustingęs susikaupime ir ramybėje. Skausmingų mūsų praeities momentų menininkas taip pat nevengia. Justino Mikučio portretai anglimi įprasmina ir neleidžia pamiršti nei to žmogaus persekiojimo, nei kitų sovietų teroro nukankintų šviesuolių.
Einant per sales, atsiskleidžia menininko pasaulėžiūra – asmeniškai išjausti ir savaip interpretuoti istoriniai, kultūriniai motyvai, religiniai siužetai. Savo vietą suranda V. Žuko į meno lygmenį pakylėti liaudiški buities objektai ir iš įvairių menininko kelionių atsivežti įspūdžiai ir vaizdiniai. Tapyba, keramika, koliažai, piešiniai nors ir skirtingai, kalba apie šventumo ir kasdienybės sąlytį. Krikščioniškas autoriaus pasaulio matymas nėra iliustratyvus ar deklaratyvus, jis organiškai susilieja su ekspresyviu darbų stiliumi. Atskiri darbai jungiasi į visumą, į pilnatvišką polifoninį spalvų reiškinį, kuriame, kaip muzikiniame kūrinyje, garsų įvairovę vienija ir jungia harmonija.
Visa tai eksponuojama gilias istorines šaknis turinčiuose Pomarnackių rūmuose. Jų istoriją dailininkas yra puikiai išsinagrinėjęs – ekspozicijoje jis netgi naudoja išdidintas iš tų laikų išlikusias fotografijas, atspindinčias kuo gyveno tie žmonės, ką kaupė, kas jiems buvo brangu. Savo darbuose menininkas apčiuopia ir susijungia su tomis gyvybingomis kultūros šaknimis, kurios gaivino kunigaikščius Pac-Pomarnackius ir kitus to meto šviesius žmones. Šiuo požiūriu istorinės patalpos tampa dabar kuriamo meno pamatu ant kurio statoma tai, kas nauja ir gyva. Ekspozicija tampa svarbiu tiltu tarp mums brangios praeities ir dabarties ir netgi ateities, nepaisant pilkojo naikinančio teroro tarpsnio mūsų istorijoje, kuris daug ką ištrypė ir sunaikino.
Rugsėjo 12 d. lankytojai iš Vilniaus, Plungės, Palangos
galerijoje - trečio amžiaus universiteto lankytojai iš Anykščių
rugpjūčio 29 d. svečiai - VU prof. Genovaitė Dručkutė su kolegomis, istorikas Gintautas Šeikis
rugpjūčio 22-sios svečiai
Alantos dvaro galerijoje - latviai (Žolinė)
Galerijos svečiai - per Aukštaitiją keliaujantys baikeriai
Aukštaitijos autotransporto veteranų klubas Justino Mikučio salėje
įkurta Alantos - 2016-ųjų mažosios kultūros sostinės iniciatyvinė grupė
Daugiau foto prie Renginių.
rugpjūčio svečiai - Jaunųjų konservatorių lygos valdyba ir biuras
Sigito Baltramaičio šeima iš Triero (vokietija)
Fotografas Sigitas Baltramaitis su žmona Ieva (vertėja, dirbančia Europos Komisijoje Liuksemburge) ir sūnumi Jonu prie Alantos galerijos paveikslo “Senosios Dostert namas”. Jis buvo nutapytas viešint pas Baltramaičius 2013 m. pro studijos langą Tawernos miestelyje. Foto dešinėje - Jonukas su močiute.
Prof. Irena Milkevičiūtė, choras ir latvių universitetas
Alantos dvaro galerijoje repetavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Irena Milkevičiūtė, dainavusi žymiausiose pasaulio operose (Šv. Cecilijos akademijoje Romoje, Milano La Scaloje, Niujorko Metropolitan Opera). Kartu repetavo Lietuvos mokslų akademijos choras. Kitas autobusas - iš Latvijos, su Liepojos universiteto dėstytojais (foto - ant dvaro laiptų).
Svečiai - Marianos Veriovkinos plenero dalyviai
2015 liepos 23 d. Alantos dvaro galerijoje lankėsi Vyžuonų miestelyje ir Vyžuonėlių dvare (Utenos raj.) vykstančio rusų kilmės vokiečių ekspresionistės Marianos Veriovkinos (1860-1938) tarptautinio plenero dalyviai.
Plenero vadovė Laima Laučkaitė, humanitarinių mokslų daktarė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas): „Kaip dailės istorikė domiuosi Lietuvos dvarais, jų istorija ir dabartine būkle, dvarų paveldo išsaugojimu. Pastebėjau negerą tendenciją: rekonstruotuose dvarų rūmuose dažnai rodomos nevertingos dailininkų-mėgėjų kūrybos parodos, menkinančios aukštąją dvarų kultūrą, kuria garsėjo dvarai. Tad noriu pasidžiaugti, kad priešingai šiai tendencijai, Alantos dvare įrengta aukšto meninio lygio, profesionalaus dailininko Vaidoto Žuko galerija“.
Marianne Gielen, Vokietijos UNESCO kultūros komisijos narė, Berlyno dailininkų susivienijimo tarybos narė: „Alantos dvaro rūmuose man buvo įdomu atrasti V. Žuko paveikslų galeriją ir išvysti viso jo gyvenimo kūrybos apžvalgą. Manau, kad Molėtų kraštui jis padovanojo vertingą meno kolekciją.“
Ameret, tapytoja iš Berlyno: „Alantos dvaro rūmų V. Žuko paveikslų galerijoje labai patiko piešiniai anglimi ir koliažai, atlikti su humoro jausmu. Dvaro rūmai yra puiki vieta ekspozicijai, su malonumu ją apžiūrėjau“.
svečiai - Bikuškio dvaro plenero dalyviai
Lankytojų gausus liepos vidurio savaitgalis. Galerijoje lankėsi Bikuškio dvaro (Utenos raj.) plenero dalyviai. Foto kairėje - dailininkės Ugnė Žilytė ir Meda Norbutaitė. Dešinės nuotraukos viduryje - plenero organizatorė Dalia Gruodienė, dešinėje - dailininkas iš Latvijos Edmunds Lucis.
2015 m. birželio 26 d. Alantos dvare atidaryta Vaidoto Žuko meno galerija (plačiau - prie Renginių). Apatinėje nuotraukoje - autorius su Alantos TVM direktoriumi Vladu Pusvaškiu.