Koliažai

Skaityti koliažą visada svarbu, nemėgstu bet kaip sumestų ženklų ir simbolių. Aišku, kad temos paradoksas – viena svarbiausių koliažo savybių. Bet tas paradoksas nebūna aštrus, jis gali būti netiesioginis, pridengtas. Čia nemaža lyrikos ir ironijos. Koliažus darau iš transformuoto ir tiražuoto gyvenimo išplėšų ar iškarpų. Naudoju kultūrines aspiracijas – keliuose koliažuose pasikartoja žuvusios ir vėl atkastos Pompėjos gatvės, antikinės ar klasicistinės skulptūros, žmogaus anatomijos fragmentai, gražuolės ir kaukolės motyvai, pasaulinės problemos: integracija, radiacija, naujieji mitai. Bet ilgai užsibūti čia būtų nuobodu. Visur tyko pasikartojimo pagunda. Tai yra kaip koks kūrybinis pasilakstymas, pasitrankymas po savo ir ne savo istoriją, gerų muziejų fondus ar mėlynėmis kvepiantį Logge Vasari restoraną pakrypusioje Arezzo aikštėje.

V. Ž.