„Prisimink Mirtį, kai tu miegi, nes Mirties Angelas niekada nemiega.
Prisimink Mirtį, kai tu keliesi ryto saulėje, nes galėjai pasilikti tamsybėse.
Prisimink Mirtį, kai tu dirbi, nes gal tai tavo paskutinis darbas.
Prisimink Mirtį, kai tu ilsiesi, nes Mirties Angelas niekada nesiilsi.
Prisimink Mirtį, kai tu stovi prie Mirties Vartų, nes už jų yra Gyvenimas.
Prisimink Mirtį, nes tu esi nemirtingas“ (Kęstutis Vasiliūnas)